2010 metais nuo potvynio stipriai nukentėjo Kauno rajone esantys Radikių ir Salių kaimai. Tada staiga patvinusi Neris užliejo 80-ies namų rūsius ir pirmuosius pastatų aukštus, nukentėjo gyventojų turtas.
Kauno rajono savivaldybės atstovai nuo 2017 metų siekia, kad Radikiuose, Neries pakrantėje, būtų pastatytas apsauginis pylimas, bet tam priešinasi dalis gyventojų. Dabar savivaldybės užsakymu projektuotojai parengė naują techninį pylimo projektą.
Ne visi Radikių gyventojai patenkinti ir juo.
Abejoja projekto nauda
Radikių kaimo gyventoja Milda Brilinkevičienė 20 metų gyvena name ant Neries kranto. Moteris su vyru, saugodamiesi nuo potvynių, upės pakrantėje susipylė pylimą, sutvirtintą metalinėmis konstrukcijomis. Per 2010 metų potvynį jis šiek tiek apsaugojo nuo ledonešio, bet vanduo buvo apsėmęs sklypą.
Tačiau M.Brilinkevičienė vis tiek nenori, kad visai šalia jos valdos iškiltų apsauginis pylimas.
„Pirmiausia pylimas užstos vaizdą į upę, kurį mes labai vertiname, patys tvarkome pakrantę. Manau, kad yra ir kitų efektyvių būdų, kaip kovoti su ledonešiu.
Upėje per pastaruosius 15 metų susidarė dvi salos, kurios susiaurina jos vagą, todėl lytys ir lipa ant krantų. Jas nukasus problemų būtų mažiau“, – įsitikinusi M.Brilinkevičienė.
Taip pat moteris pasakojo, kad anksčiau, jei kildavo potvynio pavojus, Kauno rajono savivaldybė ledus sprogdindavo, ant jų pildavo tam tikras medžiagas, kurios tirpdė ledą. Tokių priemonių, Radikių gyventojos nuomone, užtektų siekiant išvengti potvynio.
„Bet kažkodėl siekiama statyti pylimą, kuris kainuos apie milijoną eurų. Gal taip norima įtikti nekilnojamojo turto plėtotojams, kurie netoli Radikių arčiau Kauno prie Neries planuoja statyti kotedžus? Jei prie mūsų bus pylimas, namai ten kainuos brangiau, nes taip pat bus apsaugoti nuo potvynio“, – svarstė moteris.
Bijo, kad išsilies tvenkinys
M.Brilinkevičienei neramu ir dėl to, kad ir pastačius pylimą nuo potvynio dalis Radikių gyventojų vis tiek greičiausiai nukentės.
Kaime yra nemažas tvenkinys. Į jį vanduo atiteka iš aplinkinių upelių, iš tvenkinio srauni vandens vaga įsilieja į Nerį.
„Jei atsiras pylimas, vanduo išbėgti iš tvenkinio nebegalės, tvenkinys persipildys ir užlies aplink stovinčius namus. Tad ir iš to pylimo naudos nematau“, – kalbėjo M.Brilinkevičienė.
Moteris tvirtino, kad dalis Radikių gyventojų mano taip pat kaip ir ji, bet neslėpė, jog kai kurie kaimynai pylimo labai nori ir laukia, kada jis bus pastatytas.
Galės lankytis daugiau žmonių
Radikių ir Salių seniūnaitis Juozas Ravinis patvirtino, kad dalis gyventojų tikrai pylimo nori, o dalis – ne.
„Numatyta, kad ant pylimo žmonės galės vaikštinėti, pramogauti. Tie, kurie gyvena prie pat upės ir iki šiol pratę, kad pašalinių žmonių greta jų namų nebūna, kad į jų sklypus nuo upės pusės niekas nesidairo, nenori prarasti privatumo. Tai suprantama, bet, mano nuomone, pylimas – geras sprendimas, ypač todėl, kad prie upės galės prieiti daugiau žmonių“, – aiškino seniūnaitis.
J.Ravinis abejojo tik tuo, ar pastačius pylimą ir Neriai patvinus vanduo iš jos neims tekėti į kaime esantį tvenkinį ir neužlies gyventojų valdų.
„Kiek studijavau projekto pasiūlymus, neradau patvirtinimo, kad taip negalėtų nutikti“, – kalbėjo J.Ravinis.
Taip pat Radikių gyventojas stebėjosi, kad pylimo įrengimo kaina labai didelė. Ar kitos išeitys būtų pigesnės, ne specialistams esą sunku pasakyti.
„Kai kurie gyventojai mano, kad geriau būtų nukasti Neryje susidariusias salas. Bet jų upėje yra ne viena ir ne dvi. Upė srauni, bet negili. Salos vėl formuosis, todėl Neries vagą reikėtų valyti ir gilinti nuolat. Nežinia, kas kainuotų brangiau – ar vis nukasti salas, ar pastatyti pylimą“, – svarstė J.Ravinis.
Pylimo aukštis – skirtingas
Techninį pylimo Radikiuose projektą rengė bendrovės „SRP Projektas“ projekto vadovė Eglė Kerušauskienė. Ji sakė, kad numatyta, jog pylimas bus 630 metrų ilgio. Jis drieksis palei 30 Radikiuose prie Neries esančių sodybų. Pylimo viršutinės keteros plotis – 3 metrai.
„Kokio aukščio bus pylimas, priklauso nuo to, koks yra upės pakrantės reljefas. Vienur jis bus metro, kitur 1,8 metro aukščio. Teko girdėti nuogąstavimų, kad jis bus ir 6 metrų aukščio, bet tai netiesa“, – tikino projekto vadovė.
Projekte numatyta, kad pylimas bus iš sutankinto grunto, apželdintas veja. Apatinėje jo dalyje bus metalinės sienos, bet didžioji jų dalis bus įkasta į žemę, todėl nesimatys, o ten, kur matysis, projektuotojai žada panaudoti tam tikrą apdailą, kad objektas susilietų su gamta.
„Per Radikiuose esantį tvenkinį dabar nutiestas tiltas, kuriuo vaikšto vietiniai gyventojai. Tiltą planuojama išardyti, vietoj jo įrengti pėsčiųjų taką. Taip pat toje vietoje įrengti pralaidą. Tokiu būdu iš tvenkinio į Nerį tekantis vanduo galės sroventi taip, kaip iki šiol, ir grėsmės, kad vanduo užpils greta esančius namus, nebus“, – sakė E.Kerušauskienė.
Projekto vadovė patikino, kad su kiekvienos valdos savininku, prie kurio sklypo planuojama statyti pylimą, bus bendraujama ir individualiai, aiškinama, kokio aukščio statinys toje vietoje turi iškilti. Į racionalius gyventojų pasiūlymus dar būtų galima atsižvelgti.
Investuoti vieną kartą – geriau
Antanas Nesteckis, Kauno rajono vicemeras:
„Statyti pylimą, apsaugantį nuo potvynių, pradėta planuoti dar 2017 metais. Tada Lietuvos Vyriausybė patvirtino apsaugos nuo potvynių programą, pagal kurią Radikiams skirtas finansavimas tokiam pylimui statyti. Tačiau dalis sklypų, kur buvo planuota įrengti pylimą, buvo privatūs ir susitarti su gyventojais dėl apsauginio statinio jų valdose nepavyko.
Dabar suplanuota, kad pylimas bus statomas valstybinėje žemėje. Projekto vertė – beveik 1 milijonas 250 tūkstančių eurų. Atrodo, tai labai daug. Bet statybos nebus labai lengvos ir paprastos. Gruntą pylimui teks gabenti baržomis, nes privažiuoti prie upės nėra galimybių.
Taip pat niekas negali nuspėti, kada ir kokią žalą potvyniai vėl gali padaryti gamtai ir gyventojams.
Pavyzdžiui, 2010 metais potvynis padarė 600 tūkstančių eurų žalą. Todėl investuoti į pylimą yra racionaliau, nei patirti didelę žalą ir savivaldybei kasmet imtis įvairių priemonių apsaugoti gyventojus nuo potvynių, nes tai taip pat kainuoja.
Jei gyventojai galų gale pritars mūsų ir projektuotojų pasiūlymams, darbus reikės atlikti iki 2023 metų rudens.“
