Dr. Valdo Lukoševičiaus, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento, teigimu, išaugusias šildymo kainas daugiausia nulėmė dvigubai pabrangęs biokuras ir net apie 5 kartus pabrangusios gamtinės dujos. Pagrindinis kuras Lietuvoje yra būtent biokuras, jis 2–3 kartus pigesnis nei gamtinės dujos. Tai lemia, kad miestai, kurie šilumai gaminti renkasi gamtines dujas, moka gerokai daugiau nei miestai, kurie naudoja biokurą.
„Trumpuoju laikotarpiu, vasario ir kovo mėnesiais, šilumos kainos, tikėtina, išliks panašios kaip sausio mėnesį. Kadangi į šilumos kainą kuro kaina įskaičiuojama su dviejų mėnesių atsilikimu, o kuras pastaraisiais mėnesiais vėl kiek brango, šiluma taip pat turėtų brangti. Ilguoju laikotarpiu šilumos kainų stabilizavimosi galima tikėtis tik tuomet, kai stabilizuosis biokuro ir gamtinių dujų kainos“, – teigia V.Lukoševičius.
Ar įmanoma sutaupyti?
V.Lukoševičius teigia, kad kartais gyventojams kyla klausimų, kodėl vieni gyventojai už šildymą moka daugiau, o kiti mažiau. Būtina žinoti, kad daugiausia šilumos suvartoja nerenovuoti ir neapšiltinti daugiabučiai, kurių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos nėra modernizuotos, todėl jie gauna didesnes komunalinių mokesčių sąskaitas.
„Būtent šių daugiabučių gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes sąskaitas nei tie, kurie atsinaujino savo gyvenamuosius namus. Blogiausio energinio efektyvumo pastatuose mokesčiai už šildymą kartais gali būti ir 10 kartų didesni – akivaizdu, kad daugiabučių modernizavimas šildymo sąskaitas mažina itin svariai“, – aiškina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Anot Gintarės Burbienės, APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėjos, kainų skirtumą tarp atnaujintų ir neatnaujintų daugiabučių galima iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais. Palangoje, Sodų g. 53, esančio modernizuoto daugiabučio gyventojai už šildymą moka 0,84 euro už kv. m, o aplinkiniuose daugiabučiuose kaina už vieną kvadratinį metrą svyruoja nuo 1,75 iki 2,07 euro.
Kaip vieną sėkmingiausių renovacijos pavyzdžių G.Burbienė įvardija daugiabutį Paupio g. 6, Anykščiuose.
Jo gyventojai atsijungė nuo centrinio šildymo, pasistatė šilumos siurblį „oras–vanduo“, o karštam vandeniui – saulės termodinaminę sistemą.
„Praėjusiais metais šio daugiabučio gyventojai už elektrą bendrosioms reikmėms vidutiniškai mokėjo po 21 eurą per mėnesį, o už šilumą iš viso nemokėjo. Žinoma, investicijos į tokio projekto rangos darbus didesnės, tačiau nauda ir grąža gyventojai gali džiaugtis ilgai“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja.
Siūlo apsvarstyti kompleksinės renovacijos galimybę
Gyventojus, norinčius pasiekti geriausių rezultatų ir sutaupyti daug šilumos energijos, ekspertai ragina įgyvendinti kompleksinę renovaciją, per kurią daugiabutis prikeliamas naujam gyvenimui – atnaujinamas šilumos mazgas, pakeičiami vamzdynai, apšiltinamos sienos, stogas ir įgyvendinamos kitos energinį efektyvumą didinančios priemonės.
„Per kompleksinę renovaciją išsprendžiamos visos būsto problemos, daugiabučiai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, atnaujintas daugiabutis pasiekia ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę. Ji naudinga ne tik dėl gerokai sutaupomų lėšų, bet ir dėl to, kad nebelieka papildomų namo eksploatacinių išlaidų, – nereikia papildomai keisti durų, tvarkyti prakiurusių stogų – viskas padaroma vienu kartu“, – privalumais dalijasi G.Burbienė.
Ji pritaria, kad daugiabučiui modernizuoti reikia nemažai investicijų, tačiau tai neabejotinai vienas efektyviausių būdų sutaupyti, nes nauda pajuntama iškart.
Susidomėjimas renovacija sparčiai auga
Anot G.Burbienės, kaip ir kasmet, susidomėjimas renovacija sparčiai išauga sausio ir vasario mėnesiais, kai gyventojai gauna padidėjusias sąskaitas už šildymą.
Pastaruoju metu APVA Pastatų energinio taupumo departamentas sulaukia didelio gyventojų susidomėjimo renovacijos projektais, taip pat tai girdi ir iš daugelio renovacijos projektų administratorių.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti čia: www.betalt.lt
