Kadangi žmonėms ypač skauda širdį dėl pjaunamų medžių, prie tvarkos daugiabučių kiemuose temos grįžtame vėl ir vėl. Savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė neneigia, kad gali taip nutikti, jog medžiai kieme pažymimi ir kertami neapklausus gyventojų. Bet tai išimtiniai ir reti atvejai.
Alyvų krūmai ar konteineriai?
Ponas Antanas (vardas pakeistas) kalbėjo kiemo Birutės g. 15 ir 17, Rūtų g. 13 ir 15 namų gyventojų vardu. Jie klausia, ar turi klaipėdiečiai teisę patys spręsti, kaip atrodys jų kiemas.
„Atsikeliu ryte, žiūriu – medžiai kieme pažymėti kryžiukais, sutaškuoti. Skambinu žmogui iš namų valdybos, kuris paprastai viską žino, pasirodo – nežinąs. O kaimynei savivaldybės atstovė, kuruojanti tą reikalą, aiškino, esą dėl medžių kreipėsi namų valdyba. Nesupratau, kas vyksta mano kieme“, – pasakojo vyras.
Jam nesuprantama, kodėl reikėjo išpjauti jų kieme alyvų krūmus, kurie pavasarį būtų sužydėję ir pridengę naujuosius požeminius šiukšlių konteinerius: šeši maždaug 80 centimetrų kyšo virš žemės. Pasak Antano, kiemo peizaže jie tikrai nėra gražiausias vaizdas, bet savivaldybė mano kitaip.
„Anksčiau mūsų kieme buvo erškėtrožių krūmai, visą vasarą su žiedais, rudenį iki pat sniego su oranžinėmis uogomis. O vieną dieną ateinu, – jų nebėra.
Savivaldybė už mus ima ir nusprendžia. Bet tai ne jos, tai mūsų kiemas, mes turime spręsti. Bet, pasirodo, gali ateiti kokia nors vadybininkė ar vyrukas su oranžiniu balionėliu, sužymėti medžius, o tada vyrukai su benzopjūklais nupjauti.
Kaip gyventojai galėtų užkirsti kelią tokiai valdininkų savivalei? Jeigu man koks nors juristas pasakytų, kad mes pagal galiojančias taisykles neturime jokios galios, klausčiau, o kas sukūrė tokias taisykles. Jeigu mes jokios įtakos neturime, gal metas jos pareikalauti“, – mano ponas Antanas.
„Tie krūmai buvo iškirsti būtent dėl konteinerių, nes trukdė juos pastatyti, projekte buvo pažymėta, kad bus kertami“, – sakė R. Jievaitienė.
Savivaldybė po kiemus nevaikšto
Aplinkosaugos skyriaus vedėjos teigimu, kiemo šeimininkai yra patys gyventojai, o jiems atstovauja arba bendrijos, arba namų valdos. „Pagal miesto tvarkymo ir švaros taisykles priežiūrą kiemuose, jų valomuose plotuose atlieka administratoriai ir bendrijos.
Tačiau yra išimčių. Visi energetikos objektų, inžinerinių tinklų valdytojai savo apsaugos zonose, kuriose medžių neturi būti, bet būna priaugę, gali kirsti juos netgi be leidimo, tik privalo mus informuoti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė ji.
Pasak R. Jievaitienės, dažniausiai želdinių tvarkybos iniciatoriai būna patys gyventojai, bet prašymą savivaldybei turi rašyti pirmininkas arba administratorius, o ne gyventojas. Norėdami šalinti kokį nors medį, gyventojų atstovai turi gauti leidimą iš Aplinkosaugos skyriaus. Gyventojas turi rašyti prašymą namų valdoms arba bendrijos pirmininkui.
Tiesa, jeigu būna vėjovartų, prie tvarkymo kiemuose prisideda Miesto tvarkymo skyrius.
R. Jievaitienės teigimu, savivaldybės atstovai ne patys ateina ir tvarko, bet namų valdų prašymu. „Administratoriai dažniausiai tik gavę kokį nors mūsų leidimą arba genėti, arba kirsti medžius kabina skelbimus arba siunčia pranešimus gyventojams ir klausia, ar jie pritaria. Gyventojų klausia ne savivaldybės, o namų valdų atstovai ar bendrijų pirmininkai“, – aiškino ji.
Vienam nepatinka, iškart rėžia?
Dar vienas minėto kiemo gyventojus dominantis klausimas – ar gali vienas žmogus pareikšti savivaldybei, kad jam, sakykime, tie trys medžiai nepatinka, ir jie iš karto bus nurėžti? „Pas mus taip buvo prieš pusę metų. Skambino vienas pilietis, skundėsi medžių pūkais.
Ir didžiausi medžiai buvo sukryžiuoti, paruošti pjauti. O kitiems gyventojams jie atrodė esą didelis grožis, drėgmės balansas, pavėsis. Namų valdos atstovas pasakė, kad jeigu tai yra tuopa, jam nereikia nieko, gali imti ir nupjauti. Man savivaldybėje aiškino, kad vis dėlto turėjo vykti keturių namų gyventojų apklausa“, – pasakojo pokalbininkas.
R. Jievaitienės teigimu, vieno žmogaus prašymu medis dėl pūkų negali būti nukirstas. Miesto tvarkymo skyrius siųsti darbuotojus kirsti medį gali tik tokiu atveju, jeigu atvažiavęs specialistas mato, kad jo būklė bloga, jis kelia pavojų tiek žmonių, tiek transporto saugumui.
„Tai daroma, kai yra pavojus, kad medis gali nesaugiai nugriūti ir padaryti žalą turtui ar žmogaus gyvybei. Tikrai taip nėra, kad medis būtų kertamas be reikalo“, – sakė R. Jievaitienė.
Ar blogi medžiai tikrai blogi?
Kai kertamas medis ir aiškinama, kad jis trukdo, ponui Antanui kyla klausimas, kodėl jis 20 metų netrukdė, o dabar trukdo. Ar tai reiškia, kad anksčiau nesirūpinta gyventojų saugumu? „Mėtomasi klausimais – kas prisiims atsakomybę? Ar negalima nuostabaus, gražaus medžio, kuris sukuria pavėsį karštą vasarą, paremti? Sakys, brangu. O kiek kainuoja penkiaaukščio namo dydžio medį nupjauti, utilizuoti?
Mums aiškina, kad medis yra nesaugus. Bet jeigu jam 50 metų, jis iškentėjo visas audras, kodėl jis dabar staiga turėtų nugriūti? Tai valdininkas mano, kad jis turi nugriūti, bet gamta patikslina“, – kalbėjo gyventojų atstovas.
„Niekas iš savivaldybės nevaikšto po kiemus ir neieško pavojingų medžių. Jeigu pirmininkas būna pranešęs apie nesaugų medį, mes jį įvertiname ir, jeigu jo būklė tikrai bloga, neprašome jo surinkti 51 proc. gyventojų balsų, nesistengiame jam užkrauti nereikalingo darbo. Jeigu medis blogos būklės, tai ką ten bespręsti. Jeigu jis užkris ant mašinos, draudikai iš namų valdų reikalaus pinigų“, – sakė R. Jievaitienė.
Kas nusprendžia kirsti?
Į klausimą, kas nustato, kad galima medį kirsti, R. Jievaitienė atsakė: „Pavienį atvejį įvertina mūsų skyriaus specialistas, kuris neretai važiuoja su Miesto tvarkymo skyriaus specialistu. Pagal Želdynų įstatymą, komisija teikia išvadą tik tada, kai yra daugiau kaip 10 kertamų saugotinų želdinių.
Mes esame įsirašę į komisijos nuostatus, kad tokiu atveju, jeigu kyla konfliktas, galime išsikviesti komisiją. Yra aplinkos ministro nustatyti teisės aktai, pagal kuriuos mes atliekame tą vertinimą.“
Genėti gali tik specialistas
Ponas Antanas nesupranta, kam reikalingas medžių genėjimas. Jis replikavo, kad užpraeitą sekmadienį Birutės gatvėje matytas vaizdas atrodė taip, tarsi Klaipėdos tuopos būtų perdaromos į palmes: 30 metrų aukščio medis nuskabomas paliekant viršūnėje kelias šakeles kaip pempės uodegėles. Pasak jo, tai parodija, o ne medžių genėjimas.
„Užtat pamačius tašką ant mūsų medžio kieme darosi neramu, ar bus nupjauta sausa šaka, ar bus nugenėtas iki pat viršaus. Ar stovės arboristas šalia ir rodys pirštu benzopjūklininkui, ar šis savo nuožiūra viską nupjaustys?“ – klausė klaipėdietis.
„Buvo atvejis, kai pirmininkas išėjęs į kiemą genėjo beržo šakas. Iš tikrųjų medžius genėti turi specialistas, o ne išėjęs pirmininkas. Aplinkos apsaugos ministerijos teisės aktuose nėra nurodyta, kad kirsti medį reikia turėti tam tikrą išsilavinimą, o norint genėti, reikia turėti licenciją, bet kas to daryti negali“, – teigė R. Jievaitienė.
Paklausta, kodėl reikia medžius genėti, paliekant tik kelias šakeles, ji atsakė: „Jeigu jis turi pakankamai erdvės, užtenka nugenėti tik sausas šakas, šiek tiek paformuoti. Svarbiausia priežastis, dėl kurios būna genimi medžiai, ta, kad jiems trūksta erdvės: augantis medis plečiasi, užima šaligatvio zoną. Mano asmenine nuomone, laisvai užaugusio medžio genėti tikrai nereikia.
Mieste pas mus viskas yra sugrūsta, todėl mes genime medžius. Norime, kad viskas tilptų: ir medis, ir šaligatvis, ir dviračių takas, žaliai gyventi, bet ir turėti infrastruktūrą. Per arti namas, pėsčiųjų takas, mašinų stovėjimo aikštelė, todėl ir genima, nes tai kažkam trukdo.“
Perdavimas gyventojams pasitvirtino
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos I. Šakalienės teigimu, daugiabučių kiemų sanitarinė priežiūra gyventojams perduota nuo 2015 metų. Paklausta, ar savivaldybė jau nieko nebedaro tuose kiemuose, ji atsakė, kad uostamiesčio politikai priėmė sprendimą, jog lėšos, kurios buvo skiriamos sanitarinei priežiūrai, būtų atiduotos kiemų infrastruktūrai gerinti.
Todėl nuo 2017 metų įgyvendinama Daugiabučių kiemų infrastruktūros gerinimo programa.
„Pagal tą programą mes tvarkome kiemuose tiek parkavimo vietas, tiek apšvietimą, tiek želdinius, dalį šaligatvių ir t. t. Gyventojai dabar patys moka už sanitarinę priežiūrą, už šienavimą, valymą žiemą ir vasarą, o Savivaldybė tvarko kiemų infrastruktūrą, – teigia I. Šakalienė.
– Mes neateiname į kiemus šiaip sau. Dėl želdinių tvarkymo važiuoja želdinių komisija, vertina situaciją. O visų kitų darbų – ar parkavimo vietų, ar apšvietimo įrengimo – yra rengiami projektai ir organizuojami viešieji svarstymai.
Juose dalyvauja visi, kas administruoja tas teritorijas. Mes sulaukiame pastabų iš žmonių, į kai kurias galime atsižvelgti, į kai kurias – ne. Projektai rengiami laikantis visų teisės aktų, tad ne visada galime įvertinti gyventojų pageidavimus.
Tikrai taip nėra, kad ateiname, pradedame dirbti kieme, o apie tai niekas nežino. Gyventojai yra informuojami apie numatomus darbus. Neretai laiptinėse iškabinami skelbimai.
Patys gyventojai dažniausiai ir kreipiasi dėl tų darbų. Jų prašymu jie ir atsiduria mūsų programoje“, – aiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.
Gyventojų prašymų – dešimčiai metų į priekį
I. Šakalienės teigimu, kai sanitarinė kiemų priežiūra buvo perduota gyventojams, kurį laiką buvo renkami jų prašymai.
„Dabar mes turime prašymų vos ne dešimčiai metų į priekį. Kai parengiame projektą, kai gaunamas finansavimas, tada ateiname į kiemą. Reikia suprasti, kad kiemai nebuvo tvarkomi dešimtmečius.
Vienu metu mes tikrai visko nepadarysime. Bet padaryta jau nemažai. Gaila, kad lėšų tam tikslui gauname 1 mln. 200 tūkst. eurų per metus, o iš pradžių gaudavome po 750– 800 tūkst. eurų.
Dabar situacija kiemuose nėra prasta. Gal kiek daugiau problemų buvo kilę su šienavimu, bet manau, kad tas kiemų tvarkymo perdavimas gyventojams pasitvirtino“, – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.
Įmonių mašinas laikyti kiemuose nedraudžiama
Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas atkreipė dėmesį į tai, kad daugiabučių kiemuose daugiausia komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimų.
Didžiosios atliekos vis dar pametamos bet kur. Nubaustųjų, pasak L. Lapinsko, nėra labai daug, kadangi identifikuoti žmones, palikusius ne vietoje savo šiukšles, sunku. Pavyksta, kai iniciatyvą rodo patys gyventojai.
Skyriaus vedėjas neprisimena, kad pastaruoju metu būtų gauta skundų dėl nupjautų medžių. Viešosios tvarkos skyrius tiria skundus, kai kyla abejonių, ar buvo pagrindo nupjauti medį, ar turėtas leidimas.
Pasak L. Lapinsko, daugiabučių kiemuose problemų yra visokių. Žmonės skundžiasi, kad kiemuose laikomos darbinės įmonių mašinos. Jo teigimu, tai nėra pažeidimas, jeigu tos mašinos paliekamos nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. Nuolatiniai skundai – automobiliai statomi ir ant šaligatvių, ir ant vejų, nes trūksta vietos.
Pagal Savivaldybės Daugiabučių kiemų infrastruktūros gerinimo programą 2021 metais atlikti rekonstravimo ir statybos darbai įrengiant 125 automobilių stovėjimo vietas – Taikos pr. 83-8 ir Debreceno g. 96 (62 vietos); Baltijos pr. 11-23 (63 vietos); 2020 m. įrengtos 329 parkavimo vietos – Taikos pr. 99 (20 vietų) ir Debreceno g. 45-51 (132 vietos), Laukininkų g. 21-25 (79 vietos), Budelkiemio g. 16, 18 (98 vietos) kiemuose.
