Nors teismo sprendimas nugriauti pastatą įsigaliojo jau seniai, jis tebestovi.
Todėl antstolė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama valdininkei skirti baudą. Mat dar pernai spalio 15-ąją teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl griovimo darbų.
64-erių I.Šakalienės gynėjas teigė, kad griovimo procesai nėra vilkinami, o moteris stengėsi vykdyti teismo sprendimą, bet tam esą kliudė įvairios aplinkybės.
Pati valdininkė aiškino, kad sprendimo nevykdė dėl objektyvių priežasčių: esą buvo siekiama sudaryti taikos sutartį, aiškintasi dėl sprendimo vykdymo procedūros, užtruko rangovo paieškos, papildomai viską apsunkino pandeminė situacija.
Be to, per tą laiką buvo rašomas kasacinis skundas Aukščiausiajam teismui, tačiau jis nebuvo priimtas svarstyti.
Pasak I.Šakalienės, antstolės prašymas skirti baudą nepagrįstas – ji priestatą nugriautų iki rugpjūčio 31 dienos, kaip numatyta sutartyje su rangovu.
Grąžins pinigus už žemę
Civilinę bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2020 metų rugsėjo 4 dieną įpareigojo I.Šakalienę per tris mėnesius nugriauti priestatą su mansarda.
Pernai vasarą sprendimą paskelbęs Apeliacinis teismas buvo dar griežtesnis – panaikino tris Nacionalinės žemės tarnybos įsakymus, kurių pagrindu valstybinės žemės sklypo dalis buvo parduota fiziniams asmenims.
Nuspręsta valstybei grąžinti lengvatinėmis sąlygomis, ne aukciono tvarka įgytus sklypus, nes juos pardavus pagal įstatymą arba išnuomojus buvo galima gauti didesnį pelną.
O už sugrąžinamus 8 arų sklypus nutarta I.Šakalienei su dukterimis iš valstybės priteisti už žemę kažkada sumokėti 7,8 tūkst. eurų.
Taip pat teismas nusprendė pripažinti negaliojančiu išduotą leidimą rekonstruoti statinį.
Pakeista ir sprendimo dalis dėl priestato nugriovimo – už šiuos darbus lygiomis dalimis turi apmokėti už uostamiesčio tvarką atsakinga I.Šakalienė, kurios vardu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir Nacionalinė žemės tarnyba.
Teismo teigimu, tokia situacija susiklostė ne tik dėl valstybės institucijų padarytų klaidų, bet ir dėl I.Šakalienės bei jos šeimos narių aktyvių veiksmų.
Pabrėžta, kad Šakalių šeima pirmiausia lėšas skyrė ne avarinės būklės jai priklausančio pastato, įtraukto į Kultūros paveldo sąrašą, remontui, o iškart puolė statyti naujo pastato.
Tai, teismo manymu, įrodo akivaizdų siekį kuo greičiau įgyvendinti nepagrįstai įgytas teises į visą ginčo žemės sklypą jį užstatant ir taip sukuriant kliūtis jį atlaisvinti.
„Atsakovė ir jos sutuoktinis (Egidijus Šakalys dirba Neringos savivaldybės administracijos direktoriumi, sandorių sudarymo metu buvo Registrų centro Klaipėdos filialo vadovas. – Red.) dėl jų einamų pareigų turėjo pakankamai žinių bei patirties ne tik suvokti savo atliekamų veiksmų esmę ir jų galimus neigiamus padarinius ateityje, bet ir savo siekius galėjo įgyvendinti gerokai lengviau“, – teigiama teismo sprendime.
Pradžia – kambarys
Ši istorija prasidėjo seniai. 2006 metais šimtamečiame pastate, buvusiame šešių butų name, I.Šakalienė įsigijo 17 kvadratinių metrų ploto kambarį – vadinamąsias kūrybines dirbtuves.
Vėliau per keletą metų valdininkės nuosavybe tapo visi šeši namo butai. Po vieną butą ji padovanojo dukterims Imantei ir Mažvydei Šakalytėms, o vėliau visos kartu įkūrė bendrovę „Donelaičio namai“.
Palaiminus Klaipėdos savivaldybei valdininkė per keturis kartus lengvatine tvarka nusipirko ir šalia paveldo statinio esančius sklypus – iš viso apie trylika arų.
Prieš tai savivaldybės sprendimu buvo nugriauta šalia senojo pastato stovėjusi malkinė ir skalbykla, o joms priklausančias sklypo dalis I.Šakalienė įsigijo ne aukciono tvarka ir toli gražu ne už tuometę rinkos kainą.
Bet senojo sukiužusio pastato rekonstrukcija vis dar nejuda iš vietos – per daugelį metų sienos suskilinėjo, stogas įsmuko.
Tačiau pigiai įsigytoje žemėje pačiame miesto centre šalia sparčiai iškilo naujas dviaukštis namas su mansarda, įvardijamas kaip senojo priestatas.
Kreipėsi į Seimo narį
Žinią apie įtartinomis aplinkybėmis brangų sklypą pigiai įsigijusią I.Šakalienę paviešino buvęs Seimo narys Valerijus Simulikas, sulaukęs klaipėdiečių skambučių. Žmonės esą stebėjosi, kodėl valdininkė žemės pačiame miesto centre nusipirko taip pigiai, – visai šalia esantys sklypai buvo parduoti dešimtimis kartų brangiau.
V.Simulikas surašė skundą Generalinei prokuratūrai. Prokurorai skundą persiuntė Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybai, tačiau ji atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes esą nepadaryta veika, kuri turėtų nusikaltimo požymių.
Tada parlamentaras skundais atakavo tuometį generalinį prokurorą Evaldą Pašilį. Pastarasis pareiškimą persiuntė Klaipėdos apygardos prokuratūrai, bet prokurorai nusprendė viešojo intereso neginti. To ėmėsi Generalinė prokuratūra.
Teigia esanti teisi
„Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje teigiama, kad jūsų ir jūsų vyro einamos pareigos galėjo prisidėti prie susiklosčiusios situacijos, – nuo kūrybinių dirbtuvių, nors jūs esą nebuvote kūrėja, skyrimo ir privatizavimo, skalbyklos griovimo darbų, kuriuos atliko jūsų vyras, kaip paramos teikėjas, sklypų pačiame miesto centre įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis.
Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?“ – „Lietuvos rytas“ kreipėsi į I.Šakalienę. Klaipėdos valdininkė atsakė, kad tai niekuo nepagrįsti teiginiai.
„Aš turėjau teisę gauti kūrybines dirbtuves, nes daug metų buvau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė. Turiu tai patvirtinančius dokumentus.
Kūrybinės dirbtuvės man buvo skirtos kaip ir visiems kitiems, pateikusiems prašymą.
Senoji skalbykla buvo avarinės būklės, ten gyvendavo benamiai, ne kartą kilo gaisrai.
Savivaldybės administracija nusprendė likviduoti po gaisro likusius griuvėsius.
Kadangi turėjome nekilnojamąjį turtą K.Donelaičio g. 12, savivaldybės administracijos prašymu E.Šakalys pateikė pasiūlymą likviduoti griuvėsius ir sutvarkyti teritoriją. Tam buvo panaudotos mūsų asmeninės lėšos.
Žemės sklypas suformuotas detaliuoju planu ir patvirtintas Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. vasario 15 d. potvarkiu.
Sklypas istorinis, nedalomas ir jam yra nustatytas paveldosauginis režimas. Tai patvirtino istorikai ir paveldosaugininkai bei teismo ekspertas. Tačiau teismui tai pasirodė niekinė išvada.
Mes laikomės nuomonės, kad visi sandoriai yra teisėti“, – tvirtino I.Šakalienė.
