Iš jų daugiau kaip 1,1 tūkst. gyventojų savo namuose planuoja įsirengti biokuro katilus ir šilumos siurblius. Paraiškų gauta už 3,39 mln. eurų, o skirta 4 mln. eurų.
Populiauriausi šildymo įrenginiai yra šilumos siurbliai oras-vanduo. Jų prašoma kompensuoti net 670 vienetų. Daug mažiau yra biokuro katilų (292). Likusi dalis – šilumos siurbliai (oras-oras, vanduo-vanduo).
Aktyviausiai paraiškas teikė Vilniaus ir Kauno miesto bei rajono ir Klaipėdos miesto gyventojai.
Gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į naują 5 klasės efektyvumo biokuro katilą arba šilumos siurblį, kuris naudoja geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją.
Maksimali kompensacija pareiškėjui gali siekti iki 14,5 tūkst. eurų, vidutiniškai ji sudaro 5–7 tūkst. eurų.
Taip pat daugiau kaip 650 gyventojų ketina modernizuoti savo gyvenamuosius namus. Paraiškų gauta už 5,67 mln. eurų, o priemonei iš Klimato kaitos programos lėšų viso skirta 4,2 mln. eurų.
Daugiausiai paraiškų, net 468, pateikė gyventojai turintys F energinio efektyvumo klasės namus. Likusią dalį sudaro C, D, E ir G energinės klasės namai.
Aktyviausiai prašymus teikė Vilniaus, Kauno, Mažeikių miesto ir rajono bei Alytaus rajono gyventojai.
Paramos galima tikėtis, jeigu po namo atnaujinimo bus pasiekta ne mažesnė nei B jo energinio naudingumo klasė ir šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su ankstesnėmis.
Išmokos dydis apskaičiuojamas, padauginus namo naudingą plotą iš fiksuoto dydžio (už 1 m2 – 75 eurai). Maksimali kompensacija vienam projektui gali siekti iki 14,5 tūkst. eurų.
APVA buvo paskelbusi ir kvietimą teikti paraiškas šilumos tiekimo įmonėms, gyvenamųjų namų prijungimui prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius. Viso gautos 7 paraiškos. Priemonei skirta 2 mln. eurų.
Paraiškas pateikė UAB „Utenos šilumos tinklai“ ir AB „Kauno energija“.
Paramą gali gauti gyvenamosios paskirties vieno buto pastato arba gyvenamosios paskirties buto dviejų butų pastate savininkai, o daugiabučiame name – gyvenamųjų butų savininkai.
Maksimalus subsidijos dydis vieno ar dviejų butų namui gali siekti iki 2,5 tūkst. eurų, daugiabučiui namui – 10 tūkst. eurų. Subsidijos dydis neturi viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų namui.
Paraiškas pagal visus 3 kvietimus Agentūrai buvo galima teikti iki vasario 1 d. elektroniniu būdu – per informacinę sistemą APVIS.
Šios investicijos iš Klimato kaitos programos yra skirtos mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį namų ūkiuose, pagerinti oro kokybę, sudaryti galimybes individualių namų ir daugiabučių namų butų savininkams įsidiegti atsinaujinančių energijos išteklių technologijas.
