Kaunietis Bartas Lisauskas, turintis butą R.Kalantos gatvės 139-ajame daugiabutyje, nepanoro, kad namą administruojanti bendrovė Kauno butų ūkis pradėtų pastato atnaujinimo darbus.
Vyras teigė apskaičiavęs, kad renovavus 1970 metais pastatytą penkiaaukštį jam teks mokėti daugiau, negu dabar moka už šildymą, ir yra įsitikinęs, kad Kauno butų ūkis apgavo kaimynus, kurie namo renovacijai pritarė.
Savo įsitikinimą kaunietis bandė ginti teisme, bet pralaimėjo. Kiti gyventojai nežino, kas jų laukia.
Kauno butų ūkio atstovai patikino, kad daugiabutis bus renovuojamas.
Namas – neblogos būklės
28 metų studentas B.Lisauskas pasakojo, kad trijų kambarių butą R.Kalantos gatvės 139-ajame name paveldėjo iš močiutės. Kaunietis tikino, kad nors pastatas ir statytas 1970 metais, bet gana gerai prižiūrimas.
„Dauguma gyventojų butuose įsistatę plastikinius langus, namą administruojanti bendrovė Kauno buto ūkis pasirūpino, kad tokie langai būtų ir laiptinėse bei rūsiuose, suremontuotos ir pačios laiptinės. Administratorius ir gyventojai drauge namu rūpinasi“, – pasakojo vyras.
Vis dėlto, pasak B.Lisausko, 2019 metais Kauno butų ūkio atstovai gyventojams ėmė siūlyti namą renovuoti. Tų pačių metų gruodžio mėnesį įvyko susirinkimas. Pasak B.Lisausko, iš name esančių 55 butų jame dalyvavo 18-os būstų atstovai, todėl nebuvo aišku, ar didesnė gyventojų dalis pritarė namo modernizavimui.
Pateikė skirtingas sumas
2020 metų sausio mėnesį Kauno butų ūkis paskelbė, kad gyventojų balsavimas dėl namo atnaujinimo vyks raštu, nes tuo metu galiojo karantino suvaržymai. Gyventojai buvo pakviesti balsuoti už namo atnaujinimo investicinį planą. Su juo buvo galima susipažinti Kauno butų ūkio interneto svetainėje.
„Investicinio plano apraše buvo paskelbta, kad namas turi būti atnaujintas ne daugiau kaip už 807 tūkstančius eurų, kredito suma bus 730 tūkstančių eurų. Po aprašu buvo pateiktos detalios lentelės, kiek kiekvienas butas turės mokėti už namo renovaciją. Šiose lentelėse nurodyta kita kredito suma – 522 tūkstančiai, nuo šios sumos apskaičiuotos ir kiekvieno buto įmokos, kurios, žinoma, buvo mažesnės nei nuo 730 tūkstančių eurų“, – pasakojo kaunietis.
Gyventojų balsavimas raštu vyko sausio 6–20 dienomis. Kiek didesnė dalis gyventojų tokiam namo renovacijos planui pritarė.
„Su planu gyventojai galėjo susipažinti interneto svetainėje. Esu įsitikinęs, kad dalis namo gyventojų net neturi interneto, nes didžioji dalis kaimynų yra solidaus amžiaus. Tie, kurie projektą matė, matė ir nuo mažesnės bendros sumos apskaičiuotas kiekvieno mėnesio įmokas“, – pasakojo B.Lisauskas.
Pasak kauniečio, po pateiktu planu nebuvo jį rengusių specialistų ar Kauno butų ūkio atstovų parašų, todėl B.Lisauskas įsitikinęs, kad gyventojai pasirašė ant jokios galios neturinčių blankų.
Išlaidos bus didesnės
B.Lisauskas tvirtino, kad kai jis savo pastabas išsakė Kauno butų ūkio atstovams, į tai niekas nereagavo.
Kovo mėnesį Kauno butų ūkis su viešąja įstaiga Būsto energijos tapymo agentūra pasirašė sutartį dėl paramos gavimo, o birželio mėnesį Kauno butų ūkio svetainėje pagaliau atsirado tinkami dokumentai. Juose jau buvo nurodyta tikroji kredito suma – 730 tūkstančių eurų ir kiekvieno mėnesio įmokos.
„Jau buvo parašyta, kad už vieną kvadratinį būsto metrą renovacijos teks mokėti po 94 centus, kai anksčiau lentelėse nurodyta, kad suma bus 65 centai, nes įmokos tada skaičiuotos nuo 522 tūkstančių eurų. Man keista – kaip buvo galima pasirašyti sutartį, o vėliau koreguoti projektą“, – svarstė kaunietis.
Projekte numatyta, kad kreditą gyventojai turės sumokėti per 18 metų. Renovacijos tikslas – kad po namo atnaujinimo gyventojai sutaupytų, už šildymą mokėtų 40 procentų mažiau.
B.Lisauskas apskaičiavo, kokios išlaidos iš tiesų laukia gyventojų.
„2020 metų sausis buvo šalčiausias tos žiemos mėnuo. Už savo 55 kvadratinių metrų ploto buto šildymą tada mokėjau 57 eurus. Po namo atnaujinimo turėčiau sutaupyti 40 procentų – 23 eurus ir mokėti 34 eurus.
Tačiau už renovacijai paimtą kreditą kiekvieną mėnesį mokėsiu po 53 eurus.
Vadinasi, už šildymą ir už kreditą mokėsiu 87 eurus, taip pat šiltuoju sezonu, kai butas nebus šildomas, kreditą vis tiek turėsiu mokėti. Nepavyks ne tik sutaupyti, bet teks mokėti daugiau“, – piktinosi vyras.
Priteisė sumokėti išlaidas
B.Lisauskas apskaičiavo, kad namo atnaujinimas atsipirks tik po 50 metų, gyventojai mokės daugiau nei dabar.
„Ar tas namas po 50 metų dar stovės, neaišku, tie gyventojai, kurie turi labai mažas pajamas ar gauna mažas pensijas, dar labiau skurs, realiai po daugiabučio atnaujinimo matys tik gražesnį jo vaizdą, bet turės didesnių išlaidų“, – kalbėjo vyras.
B.Lisauskas tvirtino, kad ne kartą savo pastabas išsakė Kauno butų ūkio atstovams, bet jie nereagavo, todėl kaunietis kreipėsi į teismą.
Sausio 11 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė galutinį sprendimą. B.Lisauskas pripažintas neteisiu ir turės sumokėti bylinėjimosi išlaidas – 1 tūkstantį 126 eurus bendrovei Kauno butų ūkiui, 525 eurus viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai. Valstybės naudai – dar 222 eurus, kurie buvo išleisti teismų metu.
Kaunietis tikino, kad šiuos pinigus jau sumokėjo.
„Bet ir dabar esu įsitikinęs, kad namo gyventojai buvo apgauti. Manau, kad tokiomis machinacijomis turėtų domėtis tam tikros tarnybos. Gyventojai prieš sutikdami, kad jų namai būtų renovuojami, turėtų atidžiai nagrinėti sumas“, – įsitikinęs B.Lisauskas.
Ar darbai vyks – nežino
R.Kalantos 139-ojo namo gyventojai apie planus renovuoti penkiaaukštį žino mažai.
„Norėčiau, kad namas būtų atnaujintas. Bet nežinau, ar to sulauksiu, nes girdėjau, kad vienas kaimynas dėl to bylinėjasi“, – kalbėjo senjorė Danutė.
Kita namo gyventoja Irena Kazlauskienė sakė, kad namo atnaujinimui pritarė, bet vėliau įsiklausė į B.Lisausko žodžius ir dabar yra sutrikusi.
„Atnaujinti namą būtų gerai, bet nebežinau, kiek už tai turėsime mokėti. Jei darbai kainuos brangiai, gal renovacijos ir nereikia. Mums niekas nieko nesako, nežinome, ar teismai jau baigėsi, ar renovacija iš viso bus ir kada“, – guodėsi I.Kazlauskienė.
Renovacijai ruošiasi toliau
Kauno butų ūkio administravimo direktorė Danutė Razgūnienė sakė, kad teismo nutartis priimta, tačiau kol nėra įsiteisėjusi, nuo detalesnių komentarų susilaikė.
R.Kalantos gatvės 139-jo daugiabučio atnaujinimo projektas esą yra įgyvendinamas.
„Šiuo metu yra parengtas techninis darbo projektas, atliekama techninio darbo projekto ekspertizė. Atlikus ekspertizę ir gavus statybos leidimą bus organizuojamas viešasis pirkimas rangos darbams atlikti“, – paaiškino D.Razgūnienė.
Teisininkas: toks atvejis – labai retas
Renaldas Baliūtis, advokatas:
„Šiame teismo procese atstovavau viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai. R.Kalantos g. 139-ojo namo gyventojų apklausą atliko ir dokumentus renovacijai rengė namo administratorius – bendrovė Kauno butų ūkis.
Agentūra nenustatė kokių nors pažeidimų. Pastato atnaujinimui pritarė didesnė dalis gyventojų, informacija jiems buvo suteikta laiku ir taip, kaip reikalaujama, todėl agentūra skyrė paramą šio pastato atnaujinimui. Kad viskas atlikta tinkamai, patvirtino ir teismas.
Atvejų, kai vienas gyventojas nesutinka su namo renovacija, nors jai pritarė didesnė dalis kitų gyventojų, būna, tačiau į teismą dėl to atskiri asmenys kreipiasi gana retai.“
