Ieškovas ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 2 084,72 Eur gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui su atsakove po santuokos nutraukimo atiteko po pusę gyvenamojo namo ir kitų ūkinių pastatų.
Šiuo metu jie yra sutarę namų valdą parduoti ir yra sudarę preliminarią būsto pirkimo–pardavimo sutartį. Siekiant išlaikyti kokybišką ir patrauklų būstą būsimam pirkėjui, abiejų bendrasavininkų susitarimu buvo nuspręsta atlikti gyvenamojo namo šildymo sistemos pagerinimo darbus, už kuriuos ieškovas sumokėjo 3 585,33 Eur. Be to, po santuokos nutraukimo ieškovas naudojosi gyvenamuoju namu, mokėjo mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančio namo šildymą tretiesiems asmenims. Gyvenamojo namo šildymo sistemai palaikyti buvo naudojama elektra, todėl ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 292,06 Eur gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas.
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. ji sutiko apmokėti dalį gyvenamojo namo išlaikymo išlaidų, tačiau nesutiko dėl išlaidų, susijusių su šildymo sistemos pakeitimu. Atsakovė nurodė, kad pasirašė sutikimą dėl šildymo sistemos pakeitimo, tačiau ji davė sutikimą tik dėl sistemos pagerinimo ir mokėti pinigų ji ieškovui neketino. Nemano, kad po šildymo sistemos pagerinimo keitėsi namo kaina.
Teismas, išklausęs ieškovo ir atsakovės, jų atstovų paaiškinimų, ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovės poziciją, kad ji pasirašydama sutikimą dėl šildymo sistemos pakeitimo nesuprato, kad už atnaujintą (modernizuotą) / įdiegtą atsinaujinančią energijos išteklius naudojančią įrangą jai reikės mokėti, laikė nepagrįsta. Atmesdamas tokią atsakovės poziciją, teismas pirmiausia nurodė, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šį sutikimą pasirašė ji.
Antra, teismas, įvertinęs atsakovės 2019-08-06 sutikimą, rašytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, ir ieškovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, laikė labiau pagrįstais ieškovo išsakytus argumentus, kad šalys bendradarbiaudamos siekė modernizuoti bendros jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo šildymo sistemą, nes abi norėjo jį parduoti. Todėl teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, kad abi šalys siekė modernizuoti šildymo įrangą, nes ją modernizavus atitinkamai didėjo ir būsto kaina. Atsakovė šių ieškovo išsakytų argumentų nepaneigė.
Be to, teismas, įvertinęs 2019-08-06 sutikimo, rašyto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, turinį, sprendė, kad pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, savininko standartą, labiau tikėtina, kad atsakovė suprato, jog ieškovui pagerinus – atnaujinus (modernizavus) / įdiegus atsinaujinančią energijos išteklius naudojančią įrangą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame gyvenamajame name, dėl kurios įdiegimo / atnaujinimo ji neprieštaravo ir su tuo sutiko, jai, kaip bendraturtei, taip pat reikės prisidėti ir prie šio pagerinimo išlaidų, nes tokiu atveju didėja ir jai priklausančios dalies turto vertė.
Atsakovės išsakytus argumentus, kad pirkimo–pardavimo sutartyje šalys nenurodė jokių pretenzijų viena kitai, ir todėl atsakovė neprivalo ieškovui mokėti pusės sumos už modernizuotą šildymo sistemą, teismas taip pat laikė nepagrįstais, nes, pagal teismo ištirtus ir išanalizuotus bylos duomenis, labiau tikėtina, kad šalys geruoju sutarė dėl išlaidų už šilumos modernizavimo atsiskaitymą, todėl ir buvo sudaryta tipinė pirkimo–pardavimo sutartis be jokių įsipareigojimų viena kitai.
Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės turto pagerinimo bei išlaikymo išlaidas pagrįstas, todėl tenkino ieškinį, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 2 084,72 Eur gyvenamojo namo išlaikymo ir pagerinimo išlaidų ir 629,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
