Vanduo į sklypą – iš laukų
Redakcijai apie užlietą teritoriją aplink kavinę „Smagratis“ pranešė ir atkreipti valdžios dėmesį į nuolat tvinstančią teritoriją toje Kretingos miesto vietoje prašė verslininkų Daukinčių šeima.
Verslą prieš 25-erius metus anuomet dar neužstatytoje Kretingos miesto pusėje, prie įvažiavimo į miestą palei magistralinį kelią Palanga–Šiauliai, įkūręs Bronislovas Daukintis pasakojo skęstą todėl, kad į jų sklypą polaidžio vanduo subėga iš aplinkinių laukų.
„Likome žemiausioje vietoje dėl to, kad aplinkui vyksta statybos, ir neatlaiko senoji lietaus nuotekų trasa. Jau tuomet, kai statėmės, mūsų sklypas buvo žemiausioje vietoje, dėl to iškasėme du tvenkinius. Jie buvo sumanyti ne dėl grožio, o dėl to, kad reikėjo, tik vėliau tapo puošmena. Tvenkinius kasėme, kad iškeltume žemę aplinkui ir bent kiek apsaugotume nuosavą teritoriją nuo užtvindymų“, – kalbėjo vyras.
Jo žodžiais, anksčiau kilus problemoms dėl potvynių, jis kreipdavosi į bendrovę „Kretingos vandenys“, ir jos darbininkai pagelbėdavo nutraukti vandenį. Tokia situacija buvusi prieš 5-erius metus: atvežė motorinius siurblius, išpumpavo vandenį, kad pastatų rūsiuose neapsemtų elektros skydinių.
Dabar gi, piktinosi B.Daukintis, „Kretingos vandenys“ aplinkinių sodybų gyventojams aiškina, kad jie nėra atsakingi už pasenusius tinklus ir prastą vandens surinkimą. B.Daukinčio nuomone, apsemiamoje teritorijoje palei Žemaitės alėją iki bendrovės „Kretingos vandenys“ būtina įrengti naują didelių apimčių vamzdynų trasą.
Turi nuvesti į bendrą trasą
„Plūsta vanduo ir į mūsų įmonės teritoriją ties vandens gerinimo įrenginiais. Puikiai suprantame aplinkinių gyventojų ir verslininkų rūpesčius, bet tai – gamtos reiškinys, kuriam nesame pavaldūs. Nesame ta įmonė, kuri turėtume tvarkyti kanalus.
Užplūdusi teritorija yra pakelės problema – galbūt kelininkų ar melioratorių, nesiimu spręsti“, – teigė bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas T.Jurgutis. Jo žodžiais, „Kretingos vandenų“ tarnyba buvo nuvykusi prie lietaus šulinio ties prekybos centru „Maxima“, kurį prižiūri, iš jo vandenį išpumpuoja.
„Kai palei Žemaitės alėją pradėjo kurtis nauji objektai, jų savininkams sakėme, kad patys turi pasirūpinti nusivesti lietaus nuotekų tinklus iki „Maximos“, kur vanduo surenkamas. Bet jei naujakurių projektuotojai nusprendė, kad lietaus nuotekų problemą išspręs kanalas palei gatvę, šiandieną matome jų klaidą – realybė tokia, kad lietaus nuotekų problemos tai neišsprendė. Naujųjų įmonių teritorijos – didelės, o nuotekų tinklų nėra“, – problemą dėstė T.Jurgutis.
Problemos sprendimas – tinklų plėtra
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė sutiko, kad lietaus nuotekų problema šiandieną neišspręsta ne tik sklypuose palei Žemaitės alėją, bet ir Pamario gatvėje, Padvarių gyvenvietėje, taip pat Darbėnuose, Salantuose.
„Palei Žemaitės alėją išvis nėra lietaus nuotekų surinkimo sistemos, o dar pasistatė naujakuriai, kurie nuotekas iš savo sklypų išvedė ne į bendrą vamzdyną prie „Maximos“, o į kanalą. Deja, mieste yra ne viena renovuota gatvė, palei kurią neįrengti lietaus surinkimo tinklai. Todėl nuo šiol, renovuojant gatves, stengsimės pasirūpinti ir lietaus nuotekų tinklais, nes klimatas vis šyla, ir potvynių grėsmė neišvengiama“, – kalbėjo V.Turauskaitė.
Jos žodžiais, kartu su T.Jurgučiu aptarę problemą nusprendė, kad Kretingos rajone būtina lietaus tinklų plėtra, todėl siūlys ją įdiegti palaipsniui per kelerius metus. „T.Jurgutis įvertins problemiškiausias vietas, sudarysime jų prioritetus ir vasarį, svarstant Strateginį planą ir biudžetą, teiksime rajono tarybai“, – tvirtino V.Turauskaitė.
Už užlietus valstybinius objektus, patikino pašnekovė, atsako Savivaldybė. Tačiau privačių sklypų savininkai patys turi pasirūpinti savais melioracijos tinklais – lietaus nuotekų negalima nuvesti į kitus sklypus.
