Pajūrio kopose poilsio pastatą pasistačiusi ir dvejus metus jo visuomenei neatverianti klaipėdietė Natalija Zolotnitskaja pasijuokė iš valstybės, kuri dar ir turės jai atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos apygardos teismas atmetė savivaldybės apeliacinį skundą ir paliko galioti Palangos teismo nutarimą panaikinti N.Zolotnitskajai skirtą 140 eurų baudą, o bylą dėl administracinio nusižengimo nutraukti.
Negana to, klaipėdietės naudai iš valstybės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma dabar padidėjo iki pusantro tūkstančio eurų.
Kambariuose trūko tik lovų
Vadinamųjų dušinių savininkę N.Zolotnitskają Palangos savivaldybė bandė nubausti už tai, kad pastatas naudojamas ne pagal paskirtį.
Tokia išvada buvo padaryta, kai prieš metus pastatą apžiūrėjo į jo vidų įleista savivaldybės komisija.
Iš patalpose stovėjusių baldų, buitinės technikos, interjero dizaino buvo nuspręsta, kad tai yra privatūs poilsio apartamentai, o patalpos įrengtos ir pritaikytos individualiam poilsiui.
Pastato kambariuose buvo išskirtinio dizaino mediniai baldai, miegamojo baldų komplektų dalys, dideli veidrodžiai, pietų stalas, įrengti keli židiniai, sumontuota virtuvės įranga.
Įtarimą kėlė ir tai, kad komisijai nebuvo parodyti keturi kambariai. Savivaldybės atstovus po patalpas vedžiojęs savininkės sūnus teigė, kad šių kambarių negalįs atrakinti, nes valytoja išsinešusi jų durų raktus.
Tačiau užrakintose patalpose galėjo būti paslėpti kiti individualaus poilsio paskirtį patvirtinantys baldai. Komisijos manymu, ten galėjo būti išneštos miegamojo lovos, kurių trūko prie kambariuose matytų spintelių ir lovūgalyje statomų minkštasuolių.
Juo labiau kad šeimininkams įsikuriant pastate yra užfiksuota viduje į langą atremtas dvigulės lovos čiužinys.
Teismui pritrūko įrodymų?
Pajūrio juostoje esančiame poilsio aptarnavimo paskirties pastate teisės aktais draudžiamas net ir trumpalaikis apgyvendinimas, o įstatymas yra numatęs tik keturis šios griežtai valstybės saugomos teritorijos naudojimo tikslus, kurių vienas yra „sudaryti sąlygas visuomenei naudotis pajūrio juostos rekreaciniais ištekliais“.
Apžiūrėjusi patalpas komisija nenustatė jokių požymių, kad čia būtų teikiamos ar ateityje būtų ruošiamasi teikti viešas paslaugas, o patalpos būtų pritaikytos visuomenei aptarnauti.
Tačiau abiejų instancijų teismai pasigedo įrodymų, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė savininkės neteisėta veikla ir kuo remiantis nustatyta, kad pastatas turi gyvenamojo būsto požymių ir naudojamas gyvenamajai paskirčiai.
Anot apeliacinio teismo, patalpose esantys baldai ir įranga gali būti naudojama ir teikiant visuomenės poilsio aptarnavimo paslaugas.
N.Zolotnitskajos advokatų teigimu, pastatas bus naudojamas poilsiui paplūdimyje reikalingos įrangos ir priemonių nuomai, poilsio barui ir Lietuvos menininkų kūrinių galerijai.
Tačiau Palangos savivaldybė iki šiol nėra sulaukusi oficialaus savininkės pranešimo apie jos planus ir kada statinys bus pradėtas naudoti, nors pastatas yra baigtas statyti prieš dvejus metus, o dėl pandemijos šalyje paskelbtas karantinas dvi praėjusias vasaras buvo nutrauktas.
Ką reiškia pastato naudojimas?
Teismas nustatė, kad pastatas negalėjo būti naudojamas ne pagal paskirtį, nes, jo savininkės teigimu, jis iš viso dar nėra naudojamas, o savivaldybė neįrodė priešingai.
Teisės aktai nenumato savininko atsakomybės už tai, kad jis savo pastato nenaudoja pagal paskirtį, ir nenumato savininko pareigos per nustatytą terminą pradėti naudoti pastatą.
Net ir tuomet, jeigu jis turi būti naudojamas visuomenės poilsio aptarnavimui ir viešoms paslaugos teikti, o pastatas baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti prieš dvejus metus.
Tačiau, „Lietuvos rytą“ konsultavusių teisininkų nuomone, spręsdami šį ginčą teismai galėjo netinkamai aiškinti pastato naudojimo sąvoką.
Anot jų, vien tai, kad dušinių savininkė į baigtą statyti pastatą suvežė ir pastatė privačiam gyvenimui reikalingus baldus, sumontavo ir pajungė buitinę techniką, atvykusi naudojasi namo patogumais, moka komunalinius mokesčius, jau esąs pastato naudojimo faktas.
„Pastato naudojimui nėra būtinas žmogaus dalyvavimas. Jei asmuo, pavyzdžiui, išvyksta atostogauti ir name mėnesį niekas negyvena, tai juk nereiškia, kad tą laikotarpį namas yra negyvenamas ir nenaudojamas“, – svarstė teisininkai.
Neaišku, kaip kontroliuoti
Palangos savivaldybė svarsto galimybę Klaipėdos apygardos nutartį apskųsti kasacine tvarka ir prašyti Aukščiausiojo teismo išaiškinimo, kaip savivaldybė turėtų kontroliuoti, ar pastatas naudojamas pagal paskirtį.
„Savivaldybė neturi teisės rinkti informaciją ir nustatinėti, ką pastate veikia ten atvykusi savininkė, ar jame nakvojama. Todėl įrodyti, kad pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, savivaldybei yra neįmanoma, nes be savininkės sutikimo į vidų patekti negalima“, – teigė savivaldybės teisininkas Vytautas Korsakas.
Turėtų atsirasti įstatymo pataisos
Mindaugas Skritulskas, Palangai atstovaujantis Seimo narys:
„Šis Palangos savivaldybės ir pastato savininkės ginčas įrodė, kad teisės aktuose yra palikta spraga.
Įrodinėti, kad privatus pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, savivaldybėms gana keblu, o nuolat pastatą stebėti ir rinkti įrodymus, kad, pavyzdžiui, jame yra nakvojama, nėra savivaldybės funkcija.
Administracinių nusižengimų kodeksas prašosi pataisos, pagal kurią, kilus panašių abejonių, prievolė įrodyti, kad pastatas naudojamas pagal paskirtį, tektų jo savininkui.
Akivaizdu, kad taisyti reikia ir kitus teisės aktus, kuriuose būtų numatyta pareiga per protingą laiką pradėti naudoti visuomenės poreikiams tenkinti skirtus baigtus statyti pastatus.“
