Iškilmingai pradėjusi beveik 30 metų riogsojusių nacionalinio stadiono griaučių griovimo darbus antradienį Vilniaus savivaldybė labai jau nenoromis išspaudė, kiek tai kainuos.
Pasirodo, už keturis mėnesius truksiančius darbus – viso labo 300 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o šią sumą sumokės koncesininkas – privataus kapitalo fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ kontroliuojama bendrovė Vilniaus daugiafunkcinis centras.
Skirtingai nei valstybė, koncesininkas skaičiuoja.
Kas kita, kai sostinės savivaldybė paknopstomis užsakė Profsąjungų rūmų griovimo darbus, nors to visai nereikėjo, permokėjo mažiausiai pusę milijono eurų, o paskui dar suplojo nemenką baudą už netinkamai surengtą konkursą.
Konstrukcijų nesprogdins
Nors stadiono griaučiai net praėjus tiek daug metų atrodo tvirti ir sunkiai įkandami, griovimo darbus atliksiančios bendrovės „Vilniaus BDT“ direktorius Giedrius Masalskas tikino, kad nieko sudėtingo nėra: „Tai tikrai sunkios, stiprios konstrukcijos, palyginti su paprastais pastatais, kur mes gyvename. Bet palyginti su gamyklose esančiais pamatais arba specifiniais objektais, jos labai nesudėtingos, kokius 8–10 kartų stipresnės nei namo konstrukcijos, bet lygiai taip pat apie 15 kartų silpnesnės nei Elektrėnų kamino. Pramoniniuose objektuose armatūros, betono tikrai būna daug stipresnių.“
Kad mokant už stadiono griovimo darbus bus skaičiuojamas kiekvienas centas, išduoda faktas, jog konstrukcijos nebus sprogdinamos, nors tam galimybių yra.
Anot G.Masalsko, pigiau ardant viską iš karto rūšiuoti ir perdirbti. 99 procentai to, kas liks nugriovus konstrukcijas – betonas ir metalas – bus panaudota kitose statybose.
Nepaliks nė vieno ženklo
„Vilniaus BDT“ sunkioji technika antradienį pradėjo ardyti nuo 1993-iųjų užkonservuotas stadiono konstrukcijas.
Per keturis mėnesius bendrovė už minėtą pinigų sumą įsipareigojo nugriauti yrančias žiūrovų tribūnas, išvalyti teritoriją ir parengti aikštelę 85 tūkst. kvadratinių metrų daugiafunkciam sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksui, kurio pagrindinis objektas – nacionalinis stadionas.
„Beveik 30 metų stadiono konstrukcijos ant Šeškinės kalvos buvo nevykusio projektų valdymo ir neįgyvendintų pažadų simbolis, kurį pradedame griauti tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Simboliška ir tai, kad vieno reikšmingiausių sporto bei neformalaus švietimo infrastruktūros objektų statybą tenka pradėti nuo griovimo, tačiau tai puikiai atspindi miesto sprendimą rinktis visiškai naują stadiono statybos rebuso sprendimo būdą“, – pažymėjo „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis.
Konkursas virto skandalu
Įmonė „Vilniaus BDT“, kuri anksčiau vadinosi „Vilniaus betono demontavimo technika“, dalyvavo ir Profsąjungų rūmų griovimo darbų konkurse, tačiau nesėkmingai, o pats konkursas baigėsi skandalu.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad bendrovė „Statybų kodas“ konkurso laimėtoja buvo pripažinta neteisėtai.
Dėl to teismas savivaldybei skyrė 55,3 tūkst. eurų baudą.
Pasak teismo, pagal konkurso sąlygas įmonė turėjo įrodyti atlikusi 2,5 mln. eurų vertės griovimo darbų, tačiau ji įrodė jų atlikusi už kur kas mažesnę sumą.
Tuo metu įmonė „Vilniaus betono demontavimo technika“ teisme siekė grįžti į konkursą.
Anot įmonės, jos pasiūlymo vertė buvo 523,3 tūkst. eurų mažesnė nei konkurso laimėtojos.
Maždaug 1,84 mln. eurų vertės sutartį su bendrove „Statybų kodas“ savivaldybė pasirašė 2019 metų spalio pradžioje.
Įmonė mažiau nei per mėnesį nugriovė trijų aukštų pastatą ant Tauro kalno, nors tokios skubos nereikėjo. Nacionalinės koncertų salės statybos toje vietoje neprasidėjo iki šiol.
Savivaldybė nepanoro komentuoti nacionalinio stadiono griovimo darbų kainos. Bet dėl Profsąjungų rūmų griovimo kainos atsakymas pribloškiantis.
Nepasirašytame savivaldybės komentare teigiama, kad buvo numatyti pinigai Kultūros ministerijoje ir nurodyta juos panaudoti. Nelaukiant, kol atpigs darbai, nesidairant geresnes sąlygas siūlančių rangovų.
Ėmėsi išskirtinio objekto
„Vilniaus betono demontavimo technika“ (dabar „Vilniaus BDT“) siūlė savivaldybei Profsąjungų rūmus nugriauti už 1,32 mln. eurų.
Įmonės atliktų darbų sąrašas jau tada atrodė įspūdingai, o iš naujausių jos objektų reikėtų paminėti Paparčių viaduko Vievyje išmontavimą, kai praėjusį rudenį darbai buvo atlikti per vieną naktį.
Taip pat įmonės specialistai pernai atliko 2,4 tūkst. kvadratinių metrų pastato demontavimo darbus sostinės J.Basanavičiaus gatvėje. Čia buvo pasitelkti ne tik griovimo, bet ir gręžimo, pjovimo skyriaus specialistai, kurie nupjovė 50 gelžbetonio sijų bei koloną. Šis pastatas Naujamiestyje buvo įsispraudęs tarp kitų namų, ties siaura gatvės atkarpa.
Tačiau labiausiai stebina kito įmonės atlikto sudėtingo objekto ardymo darbų kaina.
Įmonei buvo patikėtas nebenaudojamų Lietuvos elektrinės 150 ir 250 metrų kaminų išmontavimas. Šių darbų sutarties vertė – 1,89 mln. eurų be PVM.
Šis projektas buvo išskirtinis ne tik „Vilniaus BDT“ darbų istorijoje, bet ir regione, nes tokio aukščio konstrukcijų demontavimas nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse iki šiol nebuvo vykdytas.
Pirmiausia buvo išmontuotas vidinis plytų sluoksnis, po to – išorinis gelžbetoninis sluoksnis. Demontavimo darbus atliko specialus įrenginys, kuris trupino kamino konstrukcijas valdomas šalia stovinčio operatoriaus.
Rūmus nuversti nesunku
Įmonės „Vaidva“, kuriai kartu su „Statybų kodu“ buvo patikėta už 1,84 mln. eurų griauti Profsąjungų rūmus, Vilniaus padalinio vadovas Edvinas Pukinskas anksčiau skundėsi, kad šio objekto konstrukcijose nedaug metalo. Vadinasi, ir pelnas jį pardavus nedidelis.
Bet čia pat jis prisipažino, kad Profsąjungų rūmai nebuvo sudėtingas objektas.
Daug sudėtingesni – buvę gamybos pastatai.
Be to, nuvertus Profsąjungų rūmus būta 30 tūkst. tonų statybinio laužo. Statybinis laužas – taip pat griovėjų uždarbis. Jį sumalus gaminama skalda keliams tiesti. Ji parduodama kelininkams.
Kaina – kelianti šypseną
Prekybos tinklo „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis puikiai žino, už kokią kainą griaunami pastatai, mat griovėjus samdė ne kartą, todėl išgirdęs, kad sovietinio baisuoklio ant Tauro kalno nugriovimas atsiėjo 1,84 mln. eurų, jis tik šyptelėjo: „Už tokią kainą mes pastatus statome, o ne griauname.“
Jis sakė negalįs komentuoti, kiek už pastatų griovimo darbus moka kiti rinkos dalyviai – rėmėsi tik „Norfos mažmenos“ pavyzdžiais.
Jeigu prieš prekybos centro statybą reikia nugriauti seną pastatą, už darbus „Norfos mažmena“ paprastai sumoka nuo 40 iki 80 eurų už statybinio laužo kubinį metrą. Tai – be pridėtinės vertės mokesčio.
Į šią kainą įskaičiuota viskas: technikos nuoma, pastato griovimas, armatūros karpymas, statybinio laužo išvežimas ir naikinimas.
Vadinasi, Profsąjungų rūmus buvo galima nugriauti bent jau daug pigiau.
Griovėjai už metalo laužą dar ir primokėjo
Sostinės savivaldybė nesuvokiamai daug permokėjo už Profsąjungų rūmų griovimą, o Vilniaus pataisos namų gamybos bazės statinių sulyginimas su žeme mokesčių mokėtojams iš viso nieko nekainavo.
Kai 2019 metų balandį buvo paskelbtas pataisos namų gamybos bazės Drujos gatvėje 39 statinių griovimo konkursas, iš pradžių viena įmonė siūlė darbus atlikti už 50 tūkst. eurų. Palyginti su Profsąjungų rūmų griovimo sąnaudomis, tai taip pat nedidelė suma.
Tačiau griauti pastatus buvo patikėta įmonei „Vaidva“, kuri kartu su „Statybų kodu“ atliko ir Profsąjungų rūmų griovimo darbus.
Pastatus apžiūrėję įmonės atstovai rado daug metalo laužo. Apskaičiavę, kiek jį pardavę gaus, jie pažadėjo ne tik pastatus nugriauti už dyką, bet ir dar sumokėti 13 tūkst. eurų.
Koncesininkas stadioną valdys dar 22 metus
Praėjusių metų spalio 8 dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Vilniaus savivaldybei ir „BaltCap Infrastructure Fund“ pasirašius nacionalinio stadiono koncesijos sutartį jau po savaitės pasirašyta ir komplekso projektavimo sutartis su JAV architektūros įmone „Populous“ ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“.
Projektavimo ir statybos aikštelės parengimo darbai koncesininkui kainuos apie 5 mln. eurų. Dar beveik 100 mln. eurų kainuos komplekso statyba, kurią planuojama užbaigti 2025 metų pradžioje.
Projektas bus įgyvendintas taikant viso ciklo modelį – koncesininkas bus atsakingas už komplekso projektavimą, statybą, finansavimą ir valdymą. Po pastatyto objekto pridavimo koncesininkas jį prižiūrės ir valdys dar 22 metus.
22 hektarų teritorijoje bus pastatytas UEFA IV kategorijos 15 tūkst. vietų stadionas su sporto muziejumi, 3 tūkst. vietų IAAF standartus atitinkantis lengvosios atletikos stadionas, krepšinio, tinklinio, rankinio aikštės ir salės, vaikų darželis bei švietimo ir kultūros centras.
