Visgi praėjusių metų NT rinkos rezultatai stebino net pačius plėtotojus: lietuviai nupirko tiek butų, kiek prieš kelerius metus buvo sunku ir įsivaizduoti. Sustoti, panašu, nemano ir šįmet, nors kainos kai kuriuose segmentuose pakilo jau kone 25 proc.
Lietuvoje beveik visi, ieškantieji būsto, tiki: butų ar namų, statomų parduoti, ir sau, kokybė skiriasi. NT plėtotojai tvirtina, jog yra kitaip, tačiau neneigia: pavyzdžių pasitaiko visokių, tik jie – pavieniai.
Vieni sveikino, kiti atkalbinėjo, bet sprendimo nepakeitė
Vilnietė Rūta – viena tų, kuri praėjusių metų vasarą butą įsigijo tik įpusėtame statyti daugiabutyje. Kaip pasakojo moteris, jai, apsisprendus įsigyti būstą, vieni įrodinėjo, jog pasirinko patį blogiausią laiką tą daryti, kiti, priešingai, tvirtino, esą priėmė tinkamą sprendimą, nes ateityje įpirkti butą gali tapti dar sunkiau.
„Pirkti butą investicijai tokiomis sąlygomis, galbūt, būtų keistas sprendimas, juolab kad šiais laikais yra daugybė kitų būdų pelningai investuoti. Tačiau mano situacijoje tai neatrodė tokia bloga mintis. Nuomai kas mėnesį sumoku daugiau nei man kainuos būsto paskola, tad laukti mistinių geresnių laikų būtų keista.
Kas garantuos, kad po dvejų metų, kai nuomotojams būsiu sumokėjusi beveik 10 tūkst. eurų, būsto rinkoje sąlygos bus idealios, statyba aukščiausio lygio, o būstų pasirinkimas milžiniškas? Niekas to pažadėti man negali, todėl priėmiau drąsų sprendimą – būstą pirkti dabar. Rinkdamasi pasidomėjau ankstesniais statytojų projektais, atsiliepimais, išsamiai perskaičiau visus būsto statybos ir apdailos aprašymus.
Žinoma, pirkti būstą nepastatytame name buvo šiek tiek baisu, bet tenka derintis prie rinkos ir prisiimti tam tikras rizikas – nepastatytame name būstų kainos paprastai mažesnės, o ir baigus statybas tų būstų dažniausiai tiesiog nebelieka. Racionaliai įsivertinusi savo galimybes išsirinkau nedidelį naujos statybos dviejų kambarių butą, kuriame galėsiu susikurti jaukius namus, o buto išlaikymas nekainuos daugiau nei šiuo metu tenka pakloti už nuomą. Kita vertus, nuomos kainos Vilniuje taip pat muša rekordus“, – pasakojo Rūta.
Pašnekovės žodžiais, ją stebina vis dar gajus požiūris, jog kokybiškai pastatytos tik vadinamosios „chruščiovkės“, kurios stovės šimtą metų. Bet kad visi namai pilki, prastai suplanuoti, dažnai kyla problemų su kaimynais, įprastai nutylima.
Skundų nėra daugiau nei visuomet
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius teigė viešojoje erdvėje girdėjęs pasisakymą, jog pastaruosius dvejus metus statyti daugiabučiai nekokybiški, tačiau jį laiko asmeninės nuomonės išsakymu.
„Jei kažkas kažkur statydamas namą ar kotedžą pridarė broko, atrodo, kad visa rinka tokia: taupo medžiagas, skuba, bet taip tikrai nėra. NT plėtotojai prisiima atsakomybę prieš pirkėjus, o ir skundų dėl prastos kokybės nėra daugiau nei visada. Taip, tam tikrų kompromisų daroma, bet tą daro ne didieji plėtotojai, o statantieji ūkio būdu. Negalėdami gauti statybinių medžiagų bando ieškoti pigesnių alternatyvų, dėl ko suprastėja kokybė, bet tai – pavieniai atvejai. Kartais į mus kreipiasi žmonės, kurie skundžiasi, kad kažkas neištaisė broko. Tokių skundų nėra daugiau nei anksčiau“, – patvirtino M. Statulevičius.
Pašnekovo žodžiais, reikalavimai statybai, aukšta energinio naudingumo klasė – viskas prisideda prie geresnės statybos darbų kokybės. O tie, kurie negali pastatyti pagal parengtą projektą, turbūt, ir nestato, o ne renkasi mažesnį apšiltinimo sluoksnį ar pigesnes statybines medžiagas.
Statybines medžiagas dauguma plėtotojų perka iš tų pačių tiekėjų. Vienu metu, anot pašnekovo, buvo didesnė baltarusiškų statybinių medžiagų pasiūla. Pora vystytojų gundėsi tokių įsigyti, nes rinkoje kai kurių statybinių medžiagų išties trūko. O ir kaina buvo konkurencingesnė, bet galiausiai niekas tuo nesusigundė. O dabar tai būtų sunkiai įmanoma.
„Žmonės pradėjo labiau domėtis tuo, ką perka, būstą rinktis atsakingiau, nes anksčiau butą pirkdavo paprasčiau nei automobilį ar net buities prietaisą. Ateidavo, apžiūrėdavo ir pirkdavo. Dabar pasikviečia ekspertą, sutartį aptaria su teisininkais, atsiveda rangovus, kurie įvertina atliktų darbų kokybę. Tad tokie teiginiai, mano nuomone, nepagrįsti.
Taip teigiant reikėtų įvardyti konkrečius objektus, spėju, to padaryti negalėtų. Yra, galbūt, kelios brigados, dirbančios nekokybiškai, paliekančios broko. Statytojų Lietuvoje šimtai, dalis įmonių vienadienės. Rinkoje esant pakilimui, reikia būti labai atsargiems. Vystytojai, nors ir turėdami daug patirties, rinkdamiesi rangovus taip pat kartais nusvyla. Dėl to vadovaujasi tam tikra praktika, atrankos kriterijais, stengiasi dirbti su tais, su kuriais turi patirties“, – paaiškino pašnekovas.
Statybų standartas, M. Statulevičiaus žodžiais, rinkoje pasikeitęs, tad situacija, kuomet padarytas brokas nebūtų ištaisomas, sunkiai tikėtina.
Statybos įstatyme nuo 2014 metų numatyta prievolė dalį sumos skirti galimam brokui taisyti. „Jeigu žmogui atrodo, kad statybos darbai atlikti nekokybiškai, statinys neatitinka suprojektuotos energinės naudingumo klasės, neatitinka garso klasė, prastai įdėti langai, jis turi penkerių metų garantinį terminą arba dešimt metų paslėptiems darbams, kad viskas būtų sutvarkyta. Tą daro arba rangovas, arba užsakovas, iš kurio žmogus būstą pirko. Garantijų tikrai yra. Viešojoje erdvėje taip pat girdėtųsi, jei būtų daug broko, daug blogybių, bet to nėra“, – apibendrino LNTPA prezidentas.
Statybas reglamentuoja įstatymai, jų nepaisyti neįmanoma
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas taip pat teigia, jog paprastai statybos rangovai stato pagal jau paruoštus statybos techninius ir darbo projektus. O visus nuokrypius ir kokybinius reikalavimus konstrukcijoms ir darbams reglamentuoja statybos normos ir taisyklės.
Statybos darbų technologijų laikymąsi reglamentuoja Statybos įstatymas ir Statybos techninis reglamentas. Nekokybiško ar pastato, neatitinkančio projekto reikalavimų, nebūtų įmanoma pripažinti tinkamu naudoti ir įteisinti. Projektus tikrina projektų ekspertai. Pastato energinis efektyvumas įprastai tikrinamas dusyk: projektavimo stadijoje ir užbaigus statybos darbus, deklaruojant statinio energetinę klasę.
Dažnai mažaaukštėje statyboje atliekamas ir sandarumo testas.
Lietuvoje, anot pašnekovo, nusistovėjusi praktika, kad apdailą atlieka pats buto pirkėjas. Jeigu finansinės galimybės leidžia, tai dažnai į apdailą investuojama net 30 proc. buto pirkimo vertės. „Kategoriškai teigti, kad pastaruoju metu statyti butai yra išskirtinai blogos kokybės, tikrai negalime“, – apibendrino LSA prezidentas.
