„Šventė bus tada, kai vyks atidarymas, bet šiandien irgi labai svarbi diena – demontuojami griaučiai neatsakingai pradėto ir neatsakingai nepabaigto statinio, virtusio garsiausiais griuvėsiais Lietuvoje. Net tada, kai pats nebetikėjau, kad šis projektas išgyvens aukščiausio lygio bandymus jį palaidoti, su komanda darėme viską, kad jis visgi įvyktų. Ir vyksta“, – socialiniame tinkle rašė sostinės meras Remigijus Šimašius, šiuo metu viešintis Niujorke.
Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas sako, kad šiandien simbolinė diena, nes pradedami griauti gėda virtę griuvėsiai. Naujojo nacionalinio stadiono statybos turėtų prasidėti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, nes projektavimo darbai, nors ir sudėtingi, vyksta paraleliai. Griovimo darbai vyks keturis mėnesius, keliais etapais.
Griovimo darbų kaina siekia beveik 300 tūkst. eurų plius PVM, ši suma įtraukta į sutartį. Šią sumą, kaip paaiškino vicemeras, savivaldybė su Vyriausybe įsipareigoja sumokėti, kai projektas bus baigtas ir atiduotas eksploatuoti.
Miestas taip pat planuoja infrastruktūros pakeitimų: platinti gatves, statyti viadukus, įrengti perėjas, tvarkyti sankryžas, kad būtų patogu miestiečiams ir svečiams atvykti į šį objektą. 2023 metais, vykstant pagrindinėms statyboms, miestas vykdys ir savo suplanuotus pakeitimus – visi procesai, manoma, vyks lygiagrečiai. Iki tol bus parengtas techninis projektas, parinkti rangovai. Nacionalinio stadiono projektą užbaigti sutarta 2025 metų balandį, koncesininkas mano, kad gali pabaigti anksčiau.
„BaltCap“ komplekso projektavimo sutartį dar praėjusių metų spalį pasirašė su JAV architektūros įmone „Populous“ ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“. Projektavimo ir statybos aikštelės parengimo darbai koncesininkui kainuos apie 5 mln. eurų.
„Valydami komplekso teritoriją statybininkai turbūt ras ir jau dvi įkastas nacionalinio stadiono pradžios kapsules, tikiu, kad trečioji bus paskutinė, – sakė R. Šimašius. – O jei rimtai, tai noriu priminti, kad šalia visiems matomų darbų – savaime stadiono teritorijoje pridygusių medžių persodinimo, dabar jau ir senųjų griaučių ardymo – biuruose vyksta komplekso projektavimas: architektūrinė idėja virsta konkrečiu projektu, kuris dar bus pristatytas ir visuomenei, o susiderinus dar šiemet galės prasidėti ilgai lauktos statybos.“
Vicemeras dar kartą patikino: kol stadione bus sužaistos pirmosios rungtynės, gautas UEFA palaiminimas dėl ketvirtos klasės stadiono tinkamumo, viską – statybas ir kitas išlaidas – finansuos koncesininkas.
Vicemeras neabejoja, kad diskusijos, ar tinkama sutartis, projektas, tęsis iki pat projekto pabaigos.
Visi finansai, anot jo, fiksuoti, šiuo metu svarstoma galimybė 3 tūkst. vietų, iki 18 tūkst., padidinti vietų skaičių stadione, tuomet sąmata keistųsi. Indeksacija dėl infliacijos, neatmeta vicemeras, irgi gali būti taikoma.
Po pastatymo, V. Benkunsko žodžiais, visą valdymo riziką prisiims privatus operatorius – tokia koncesijos esmė. Stadionas – sudėtingas objektas, jo išlaikymas, galimas pelningumas ir valdymas – profesionalo reikalas, savivaldybė ir valstybė įsipareigojusi pirkti tam tikras paslaugas, kas įtraukta į sutarties kainą. Kas bus sukurta šalia stadiono, aikštelės, krepšinio salės, lengvosios atletikos stadionas ir pan., bus naudojama miestiečių poreikiams. Už tai, aišku, reikės mokėti.
Kone trisdešimt metų dūlantys griaučiai, vicemero žodžiais, pasenę, nebetinkami, tad projekto pradžioje buvo pasirinktas kitas kelias – juos nugriauti. Paties stadiono vieta turėtų išlikti tokia, kokia buvo. Betono ir metalo atliekos 99 proc. bus panaudotos kitose statybose.
Bendrovės „Vilniaus BDT“ direktorius Giedrius Masalskas kalbėjo, jog konstrukcijos sunkios, stiprios, lyginant su gyvenamaisiais pastatais, bet, lyginant su specifiniais objektais, jos nėra sudėtingos.
Pramonės objektuose armatūros, betono būna daug stipresnių.
Po griovimo darbų neliks nieko: bus tiesiamos komunikacijos, todėl būsima statybų aikštelė liks tuščia. Stadiono konstrukcijas nuvežus į sąvartyną, jas priduoti, skaičiuojama, kainuotų 6 mln. eurų. Tad griovimo atliekos rūšiuojamos bei perdirbamos. „Jei nusipirktumėte galingiausius rankinius įrankius, stadionio griaučius griautumėte tūkstantį metų, dirbdami darbo dienomis, su įranga tas truks keturis mėnesius, netrukdant gyventi ir dirbti aplinkiniams“, – lygino įmonės direktorius.
Griovimo atliekos bus naudojamos kitose statybose, nes šiose jų prireiktų tik po trejų metų.
Atliekos įprastai panaudojamos statant prekybos centrus, privažiavimo keliams, kelkraščiams stiprinti ir pan.
Anot G. Masalsko, jei užsakovas bendrovei sumokės 300 tūkst. eurų, už griovimo atliekas bus gaunama dvigubai tiek. Už nulį griauti šias konstrukcijas, pašnekovo žodžiais, būtų afera. „Įmonė, kuri tą siūlė, žinoma, tai ketvirta ar šešta to žmogaus įmonė“, – kalbėjo direktorius.
Primename, jog UEFA standartus atitinkantį futbolo stadioną su daugiafunkciu sporto kompleksu planuojama pastatyti iki 2024-ųjų pabaigos. Apie 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį spalio mėnesį pasirašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sostinės savivaldybė ir koncesininkas, investicijų bendrovė „BaltCap“. Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.
