NT brokeriai Arūnas Pranevičius, Justas Pranskaitis ir Mantas Sladkevičius „Capital Architects“ atstovo, architekto Giedriaus Marčiukaičio paklausė, kiek šiandien kainuoja pasistatyti namą, kur ir kokį rinktis bei kada geriau netaupyti, kad statybų aikštelėje netektų gaišti laiko ir papildomai susimokėti.
Kabinetų slenksčius mina ne vieną mėnesį
Architektai ir besistatantieji namus tiek socialiniuose tinkluose, tiek brokeriams lieja apmaudą: pandemijos metu gauti statybų leidimą užtrunka itin ilgai. Kiek laiko, įsigijus sklypą, skirti dokumentams tvarkyti, kada kreiptis į architektą, ir kiek nusiteikti laukti, kad į sklypą galėtų važiuoti blokeliai?
„Kai kurie internete pamatę tipinį namo projektą, jį nusiperka ir mano, kad to pakanka – jau galės statyti. Taip nėra. Vidutiniškai namo projektas nuo sutarties pasirašymo iki statybų leidimo užtrunka maždaug septynis mėnesius (architektų darbas – maždaug tris mėnesius, likęs laikas – derinimas su savivaldybe).
Terminai gali keistis, nes vis atsiranda reikalavimų, kuriuos patvirtina savivaldybės. Pavyzdžiui, šįmet, nepriklausomai nuo to, kokio ploto namą planuojama statyti, projektą privalu viešinti. Anksčiau viešinami buvo 300 kv. m ir didesnio ploto namų projektai, dabar viešinami kad ir 100 kv. m ploto namų projektai. Viešinimas trunka apie porą mėnesių“, – paaiškino architektas.
Statant 70 kv. m ploto namą, kuris traktuojamas kaip nesudėtingas statinys, nereikia statybų leidimo, bet, įspėja pašnekovas, daug kas priklauso nuo išsirinkto sklypo. Jei viename sklype viskas paprasčiau, nereiškia, kad kitame neatsiras apribojimų. Be to, tenka ruošti papildomus melioracijos projektus ir pan.
Planuojant statyti namą iki 80 kv. m ploto, pagrindinis skirtumas – jis bus statomas mieste ar rajone.
Jei mieste, būtinas visas projektas, rajone teoriškai pakanka architektūrinės dalies, kurią, suderinus su vyriausiuoju rajono architektu, jau galima statyti. Dar vienas 80 kv. m ploto namų pliusas – nereikia atlikti geologinių tyrimų ir turėti pilno konstruktyvo atiduodant namą vertinti.
Anot architekto, dažnai ilgai užtrunka su užsakovu suderinti namo architektūrinius sprendimus. Sutariama vienaip, tačiau užsakovas vis keičia savo sprendimus, tuomet sugaištamas ne vienas mėnuo.
Pasak G. Marčiukaičio, didmiesčiuose, kalbant apie projektavimą, statybų proceso suvokimą, matoma pokyčių: žmonės stengiasi samdyti profesionalus, nebėra taip, kad jei mano tėvas statė, aš pasidomėsiu, kažką padarysiu pats.
„Švogerių kraštas šiek tiek tolsta“, – kalbėjo architektas.
Sodyba: ne visur statybos paprastos
Pandemijos metais itin aktualios tapo statybos prie ežerų, gamtos kampeliuose, nedideli, maždaug 60 kv. m ploto namai, žemės ūkio paskirties sklypuose. Kas svarbu statant tokius namus? „Norint statyti sodybą žemės ūkio paskirties sklype, būtina pasidaryti daugiau namų darbų.
Pirmiausia – pasiruošti Kaimo plėtros projektą, kuriame bus nurodyta užstatymo zona. Statant iki 80 kv. m ploto namą teoriškai statybų leidimo nereikia, užtenka susiderinti architektūrą, bet daug kas priklauso nuo sklypo vietos. Jei draustinis, parkas – reikalų bus daug, gali tekti ruošti visą projektą. Užsakovas turi turėti ūkininko pažymėjimą. Kaimo plėtros projektą rengia matininkai. Jo rengimas užtrunka iki pusmečio, viskas priklauso nuo savivaldybės“, – paaiškino pašnekovas.
Jo žodžiais, architektai itin pasigenda tolygumo. Kiekviena savivaldybė, atrodo, net įstatymus traktuoja savaip. Jei projektą ruoši pagal Vilniaus savivaldybės reikalavimus, nusiųsi į Varėnos savivaldybę, nenustebk – gali netikti.
„Savivaldybė – bendradarbis, kuris kolektyvui nelabai patinka“, – replikavo architektas.
Beje, jei statoma ūkininko sodyba, projektuojamas ir pagalbinis ūkio pastatas. Būna žmonės pasistato pirtį, garažą, kai kurie iš tiesų statosi ūkinį pastatą.
Žaliavos pinga, tačiau ne statybose
Šįmet ne vieną besistatantį namą už galvos privertė imtis ir iki 100 proc. pabrangusios statybinės medžiagos. Vieni pigesnių medžiagų dairėsi kaimyninėse šalyse, kiti apskritai planus statytis namą atidėjo geresniems laikams.
G. Marčiukaitis pastebi: lietuviai pasižymi „trijų paršiukų“ sindromu: jie įsitikinę – mūro nenupūs. Tad 95 proc. klientų nė nedvejodami renkasi mūrinį namą. Tėvai, seneliai tokį statė, ir nieko nenutiko, stovi. O ir parduoti mūrinį namą lengviau. „Jei namas vieno aukšto, galima statytis karkasinį ir nesukti galvos.
Namas turi būti A++ energinio naudingumo klasės, karkasinis namas puikiai atitinka šiuos reikalavimus. Mūrinis namas gali būti prastas, jei bus pastatytas nekokybiškai. Kalbant apie karkasinius namus, svarbi medienos kokybė. Kainos skirtumo tarp karkasinių ir mūrinių namų praktiškai nebėra, esmė – laikas. Kai kurie plėtotojai stato būtent karkasinius, kad procesas būtų greitesnis ir namus būtų galima greičiau parduoti. Kas taupo, perka medieną iš Baltarusijos, ši nebūna išdžiūvusi, tad vėliau kyla problemų“, – patirtimi dalijosi architektas.
Kai kurių klaidų geriau išvengti
Pašnekovo žodžiais, lietuviai dažnai mano, kad projektui galima taupyti, svarbu gauti statybų leidimą. Bet taip nėra: namo projektas – pagrindinis namo dokumentas, remiantis kuriuo vyks statybos. Būna susiranda architektą, kuris pasižada namą suprojektuoti pigiau, galbūt, studentą, tačiau, galiausiai, nepavyksta, projekto nesuderino, grįžo, supratę, kad kokybiškas namo projektas sutaupys laiko ir pinigų statant.
Antra, žmonės daug ką nori gauti iš vienų rankų. Kai projektuoji, iškart gali kalbėti su statybininku, interjero dizainere – specialistai dar projektavimo stadijoje gali pakonsultuoti, kurį sprendimą rinktis arba ne.
Dabar projektuojami A++ klasės namai, ne visos šalys Europoje taiko tokius aukštus reikalavimus. Namas pats nebesivėdina, jį būtina vėdinti mechaniškai, kitaip name bus slogus oras, kaupsis bakterijos. Nors statant A++ klasės namus sutaupoma šildymui, daug išleidžiama jo vėdinimui.
Architektas pataria: pasikonsultuoti su specialistais dar prieš perkant sklypą. G. Marčiukaitis pasidalijo pavyzdžiu, kuomet užsakovas 15 arų sklype svajojo statytis 200 kv. m ploto namą, kol specialistai išsiaiškino, kad dėl įvairių apribojimų sklype netilps nė pusė tiek.
Svarbu, ar atvesta elektra, kas planuojama aplink, kokia bus infrastruktūra. Vieni užsakovai pasirašė sutartį, po mėnesio projektą sustabdė, mat paaiškėjo, kad į sklypą atvesti elektrą jiems kainuos 10 tūkst. eurų. Nusprendė ieškoti naujo sklypo. Labai svarbu ir įsivaizduoti namo poziciją pagal pasaulio šalis.
Du aukštai pateisinami tik kai kada
Lietuviai mėgsta vieno aukšto namus. Architektas pritaria: dviejų aukštų namo statyba pateisinama tik keliais atvejais: toks, paprastai, statomas, jei sklypas nedidelis, o norima daugiau ploto. Arba, retais atvejais, jei iš antro aukšto atsivertų nuostabus vaizdas. „Dažniausiai su tais, kurie stato pirmą namą, išsiaiškiname poreikius ir galimybes, kad suprastume, ar jiems tikrai reikia dviaukščio namo. Sako: gersiu balkone kavą. Paaiškinu, kad balkone negersite, nes gersite terasoje“, – paaiškino G. Marčiukaitis.
Kaip juokavo brokeriai, sklando legendos, kad namą pastatyti iki visos dalinės apdailos reikėtų 600–700 vienam kv. m. „Šįmet dėl NT rinkos bumo, pakilus darbų ir medžiagų kainoms, jei namą stato rangovas iki 85 proc. baigtumo, kv. m kainuoja 900 eurų plius PVM“, – teigė architektas.
Sklypas – rimtas pirkinys
Šaltuoju metų laiku daug kas statybas dar tik planuoja arba renkasi sklypus. Rinktis sklypą mieste ar rajone? Štai, Bajorai – riba tarp miesto ir rajono.
„Kalbant apie rajoną, planuojant statyti 80 kv. m ploto namą, pakaks architektūrinius sprendinius suderinti su rajono architektu, Vilniuje bet kokio ploto namui reikalingas visas projektas. Antra, vandentiekis ir nuotekos, skiriasi prisijungimas prie tinklų. Prieš kiekvieną projektą gaunamos prisijungimo sąlygos, dažnas atvejis, kuomet, kalbant apie rajoną, paaiškėja, kad tinklai nutolę, galima įrengti vietinį gręžinį.
Liepos mėnesį priimtas įstatymas viešinti bet kokio dydžio projektus. Gauta informacija, kad rajone (Avižieniai, Riešė), projektų viešinti nebereikės.
Lietuva pasaulyje pirmauja pagal įstatymų pataisų priėmimą. Būna priima, po mėnesio jau keičia. Taigi, architektai kasdien dirba dinamiškoje aplinkoje, kur vis kažkas keičiasi. Panašiai ir su daug kartų aptartu Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu. Vilniaus mieste mokestis taikomas, Vilniaus rajone galioja nulinis tarifas“, – komentavo architektas.
Architektas išskyrė keletą naujovių, kurios, tikėtina, ateityje pasieks ir Lietuvą. Pirmoji – metalo karkaso gyvenamieji namai. Tokių namų pranašumas – konstrukcijos gaminamos gamykloje, labai tikslios, namas mažiau reaguoja į besikeičiančias aplinkos sąlygas. Antroji – presuotos medžio plokštės. Iki šiol jos buvo naudojamos atskiroms, pavyzdžiui, stogo konstrukcijoms, bet dabar ir namų statybai. Naujausia – 3 D spausdinimas. Architektas neabejoja: jis ateis, bet teks palaukti.
