Lyginant sertifikuotų pastatų skaičių Baltijos šalyse, Lietuva pirmauja beveik du kartus lenkdama Latviją (54 sertifikuoti pastatai) ir daugiau kaip tris kartus – Estiją (34 sertifikuoti pastatai).
„Šiuo metu 7 iš 10 Lietuvoje statomų naujų komercinių pastatų yra plėtojami pagal tarptautinius tvarumo standartus. Ši tendencija itin ryški šalies didmiesčiuose, kur dirba didžiausios šios srities įmonės. Diegdamos tvarumo standartus jos mažina riziką turėti nelikvidų turtą ir kuria didesnę vertę pačiam projektui“, – sako tvarumo konsultantas, „Vesta Consulting“ vadovas Evaldas Savickis.
Nuo energinio efektyvumo iki darbuotojų gerovės
Pasak E. Savickio, tvarumo standartus atitinkantys pastatai yra aktualūs kelioms suinteresuotoms šalims: NT plėtotojams, savininkams, nuomininkams ir investuotojams – čia kiekvienas turi savų lūkesčių.
„Pagal tvarumo standartus plėtojamas verslo centras jo savininkams ir NT plėtotojams leidžia ankstyvame projektavimo etape įsivertinti pastato privalumus ir jiems skirti daugiausiai dėmesio. Tvarumas yra kompleksinis. Tai gali būti energinis efektyvumas, mažesnė tarša, optimalus vidaus mikroklimatas. Natūralu, kad plėtotojai negali fokusuotis į visas šias sritis, tačiau jų siekiamybė yra turėti kuo geresnį įvertinimą pagal visus tvarumo kriterijus“, – aiškina jis.
„Žalias“ verslo centras sulaukia ir didesnio nuomininkų susidomėjimo. Jei tenka rinktis iš dviejų panašių pastatų, dažniausiai laimi tas, kurio kokybę patvirtina tarptautinis, visame pasaulyje pripažįstamas sertifikatas. Lietuvoje besikuriančios tarptautinės organizacijos reikalauja ne tik tvarumo sertifikato, bet ir su tvarumu susijusios informacijos, kurią įtraukia į savo rengiamas tvarumo ataskaitas. Tvarumas apima ne tik poveikį aplinkai, ekologiją, taupų energijos išteklių vartojimą, bet ir verslo centruose biurus įsirengusių įmonių darbuotojų gerovę.
„Tarp 50 kriterijų, kuriais vertinami BREEAM sertifikato siekiantys pastatai, yra ir natūralus apšvietimas darbo vietose, komfortiškas mikroklimatas, žaliosios erdvės šalia pastato bei kiti aspektai, kurie itin svarbūs žmogaus savijautai ir gerovei. O komfortiškai biure besijaučiantis darbuotojas tausoja savo sveikatą ir dirba efektyviau“, – komentuoja SBA Grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ generalinis direktorius Andrius Barštys.
Pasak jo, pastatų vertinimas pagal tvarumo kriterijus tampa įprastu NT valdytojų ir plėtotojų veikloje ir dėl didesnio pastatų energinio efektyvumo.
„Tvarumo principai reiškia, kad pastatuose įrengtos efektyvios energijos valdymo technologijos, darbuotojų sveikatą tausojančios ir gerovę užtikrinančios priemonės, ypatingas dėmesys skiriamas ekologijai ir inovacijoms. Pavyzdžiui, „Kauno dokas“ – vienintelis verslo centras Baltijos šalyse patalpų vėsinimui naudoja upės vandenį. Visos įgyvendintos priemonės reiškia, kad pastate suvartojama mažiau elektros energijos, vandens ir kitų išteklių, todėl mažėja sąskaitos ir didėja pastato vertė. Investavus į energetinį efektyvumą, priklausomai nuo investicijų sumos, komunalinės sąnaudos gali sumažėti 10-20 procentų“, – dalijasi A. Barštys.
Šiuo metu BREEAM sertifikatus turi visi trys „Capitalica Asset Management“ valdomi verslo centrai – „Kauno dokas“, Vilniuje esantis „135“ ir Rygoje vystomas „Verde“.
Tarptautinis sertifikatas atveria banko duris
Į tvarius pastatus krypsta ir investuotojų dėmesys: nemažai investicinių fondų laikosi politikos įsigyti tik tvarumo sertifikatus turinčius pastatus.
„Jei sertifikato nėra, tikėtina, kad pirkėjui reikės papildomų investicijų į pastato architektūrinius ar inžinerinius sprendinius, kad pasiektų norimą kokybės lygį pagal sertifikavimo kriterijus. Tad šiuo atveju tarptautinis tvarumo sertifikatas yra kokybės garantas, parodantis tikrąją pastato vertę, neretai ją ir pakeliantis, jei sertifikavimo metu pastatas gauna aukštesnį įvertinimą“, – komentuoja E. Savickis.
Dėl vis labiau Europos Sąjungoje (ES) įsitvirtinančios žaliųjų investicijų taksonomijos, NT rinkoje formuojasi nauja tendencija – tvarumo sertifikato pradeda reikalauti ir pastatų plėtojimą finansuojantys bankai.
„Instituciniai investuotojai, tokie kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), vadovaujasi politika investuoti ir kredituoti tiek naujus, tiek jau naudojamus pastatus, jei jie atitinka tarptautinius tvarumo standarto kriterijus. Neretai yra numatyta, kad finansuojamo pastato tvarumo įvertinimas būtų ne žemesnis nei „Very Good“ ar „Excellent“, – sako „Vesta Consulting“ vadovas.
Pasak jo, ši tendencija netrukus pasieks ir komercinius bankus, tad tvarumo sertifikato turėjimas taps ne privalumu, o būtina sąlyga norint įrodyti projekto vertę ir atsiperkamumą. Kaip pastato tvarumas užtikrina palankesnes finansavimo galimybes, pavyzdį pateikia A. Barštys: „Tarptautinis tvarumo sertifikatas atveria galimybes deryboms su banku dėl mažesnės maržos, taip pat nustatomas ilgesnis amortizacijos grafikas“.
Nors žaliųjų pastatų sertifikavimas klesti, tačiau vis dar išlieka klausimas, ar to pakanka transformacijai į tvarią NT pramonę. Pasak E. Savickio, didžiausią neigiamą poveikį aplinkai turi seniau pastatyti eksploatuojami pastatai.
„Norint transformuoti visą NT sektorių į tvaresnį, reikia galvoti ne vien apie naujai plėtojamus pastatus, kuriuose nuo pat pradžių galima diegti tvarumo standartus, bet ir apie senus, neefektyvius pastatus, kuriuose tvarumo standartų diegimas yra gerokai sudėtingesnis“, – teigia jis.
