Kodėl apgavikai pradėjo naudoti estiškus telefonų numerius? Vieną tokį skelbimą pastebėjęs ir su sukčiumi bendravęs buvęs policijos pareigūnas svarstė, kad galbūt taip pinigų prasimanyti bando Estijos kalinimo įstaigose dienas leidžiantys lietuviai.
„Gal už kontrabandą, iš Rusijos per Estiją gabenamą, jie ten sėdi. O gal Estijos operatorius pasitelkė tam, kad mūsų pareigūnams būtų sunkiau atsekti apgaviko buvimo vietą“, – samprotavo vilnietis, du dešimtmečius dirbęs policijoje.
Beje, skelbimai išsiskiria ir tuo, kad siūlomi butai tokiomis kainomis, kokios buvo gerokai anksčiau.
Aptiko žodį „policija“?
Buvęs policininkas „Sostinei“ pasakojo, kad skelbime pastebėjęs Žirgo gatvėje siūlomo buto kainą iš karto nusišypsojo.
Aferistas buvo nurodęs, kad dviejų kambarių butą ketvirtajame aukšte parduoda už 45 tūkst. eurų. Tai – 1023 eurai už kvadratinį metrą.
„Dabar už tiek net bendrabučio kambario nenusipirksi, todėl nugalėjo profesinis smalsumas ir nutariau paskambinti.
Lietuviškai pasisveikinęs vyras žadėjo atsiųsti buto dokumentų kopijas, sąskaitos numerį, pasakiau savo elektroninio pašto adresą.
Žadėjo paskambinti, kai išsiųs, bet skambučio nesulaukiau“, – pasakojo vilnietis.
Apgalvojęs pokalbį jis suprato, kodėl sukčius nepuolė jam skambinti. Mat jo dabartinis elektroninio pašto adresas sudarytas iš vardo ir pavardės.
Internete dar galima surasti jo tarnybinio elektroninio pašto adresą, kuriame toks pat vardas ir pavardė, tik galūnė policija.lt.
Trūksta svarbių duomenų
Skirtingai nei kitais atvejais, sukčius buvusiam policininkui neužsiminė apie avansą, kurį teks pervesti prieš perkant butą. Galbūt tai jis ketino padaryti laiške kartu su fiktyviais dokumentais.
Anot pašnekovo, tie, kurie yra susipažinę su nekilnojamojo turto skelbimais, greitai pastebės apgavystę.
Pirmiausia apgaviko skelbime daug klaidų, nėra konkretaus aprašymo. Tiesa, yra nuotraukos, bet jų galima prisirankioti internete.
„Žmonės, kurie parduoda butą, stengdamiesi jį parodyti kaip patrauklų nurodo net komunalinių mokesčių dydžius. Tarkim, kiek jie mokėjo už buto šildymą gruodį ar sausį.
O čia – nieko. Tiesa, kitus skelbimus sukčiai vėliau patobulino, jau nurodydavo bent atstumus iki svarbių objektų“, – šypsojosi vilnietis.
Nutarė patikrinti pats
Žirmūnuose gyvenantį Sigitą buvo sudominęs kitas skelbimas apie Žirmūnų gatvės 98-ajame name parduodamą dviejų kambarių butą.
Jo kaina šiomis dienomis taip pat atrodė juokinga – 66 tūkst. eurų (1535 eurai už kvadratinį metrą). Skelbime taip pat buvo nurodytas estiškas telefono numeris.
„Perskaičiau, kad butas jaukus, ramioje vietoje, ir vos nepasimoviau“, – prisipažino Sigitas. Pokalbio metu apgavikas pasiūlė pasirašyti preliminarią buto pirkimo ir pardavimo sutartį, bet neprimygtinai. Vilniečio negąsdino ir avanso suma – 1–2 tūkst. eurų.
Pardavėjas atsiuntė Registrų centro išrašą, savininkės asmens tapatybės kortelės kopiją, nurodė banko sąskaitą, į kurią reikėjo pervesti avansą.
Vis dėlto Sigitas nutarė savarankiškai apžiūrėti skelbime nurodytą butą. Jam duris pravėrusi moteris išpūtė akis.
„Ponia sutiko mane kaip aferistą, bandantį užgrobti jos turtą, bet tikiuosi, kad pavyko įtikinti priešingai“, – dalijosi įspūdžiais vyras.
Pasirodo, butas ne dviejų, o vieno kambario, o šeimininkė apie skelbimus, kuriuose nurodoma, kad turtas parduodamas, nieko nežino.
Kad kiti pirkėjai nesusiviliotų sukčiaus pasiūlymu, Sigitas paskelbė ne tik savo pasakojimą, bet ir nurodė neva parduodamo buto adresą.
Skelbiasi ir prie įėjimo durų
Kiti vilniečiai skelbimus, kuriuose mirga estiški telefonų numeriai, pastarosiomis dienomis pastebėjo ne tik internete, bet ir skelbimuose, pakabintuose prie daugiabučių durų.
Tarkim, siūlomas butas Žirmūnų gatvėje, o kitą dieną ant tų pačių durų – jau Apkasų gatvėje. Abiejų kaina – 65 tūkst. eurų, aprašymai panašūs kaip du vandens lašai.
Sukčiai jau išplėtė geografiją ir prieš kelias dienas buvo siūlomas butas Klaipėdoje, Vingio gatvėje, paskui – Kaune, Dainavos bei A. ir J.Gravrogkų gatvėse. Paprastai tokie skelbimai ištrinami per vieną ar dvi dienas.
Jau ieškojo kitos aukos
„Sostinei“ irgi pavyko prisiskambinti sukčiui, nurodančiam estišką telefono numerį.
Pasisveikinus rusiškai jis atsakė lietuvių kalba. Nors skelbimas apie Žirmūnuose parduodamą butą jau buvo neegzistuojantis, apgavikas lyg niekur nieko dėstė, kurioje Vilniaus vietoje yra butas.
Tačiau paskui jis užsiminė, kad butas rezervuotas.
„Bet jūs paskambinkite po valandos. Jeigu man nepadarys pavedimo, kažką sušnekėsime“, – dar vieną auką mėgino rasti sukčius, kurio kalboje buvo galima pajusti žemaičių tarmės pėdsakų.
Čia pat jis užsiminė, kad yra ne Lietuvoje. Paklausus, kokio avanso norėtų, pardavėjas dėstė: „Aš ne brokeris. Va, paskambino mergina, kuri su vyru žadėjo pirkti šitą butą. Klausia: „Užteks dviejų tūkstančių?“ Sakau: „Užteks, kodėl gi ne?“
Vis dėlto po valandos aferisto telefonas jau buvo išjungtas. Galbūt jis pasitenkino lengvu uždarbiu, kurį pasiūlė ta mergina?
Naudoja gudrią taktiką
Nekilnojamojo turto brokerė Sandra Jakulė yra mačiusi skelbimą, kuriame nurodytas estiškas telefono numeris. Ją nustebino maža parduodamo buto kaina.
Vis dėlto ji neskambino, kad išsiaiškintų, kas už to slypi.
S.Jakulės nuomone, įsigydami estiškus telefonų numerius sukčiai naudoja gudrią taktiką. Butą ketinantis pirkti žmogus juk gali patikėti, kad pardavėjas dėl to ir skuba, kad gyvena ne Lietuvoje, galbūt dėl to ir kaina, už kurios užkliuvo pirkėjo akis, žemesnė.
Brokerė pastebėjo, kad pastaruoju metu apgaulingi skelbimai apie parduodamą nekilnojamąjį turtą buvo beveik visai išnykę. Gali būti, kad šis apgavysčių atgijimas susijęs su akyse kylančiomis nekilnojamojo turto kainomis.
„Estus“ stebi kriminalistai
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atlieka du ikiteisminius tyrimus, kuriuose figūruoja butų pardavėjais apsimetę sukčiai, apgavystėms naudoję Estijos operatorių telefonų numerius.
Kriminalistai nesiryžo teigti, kad jais naudojasi Estijos kalinimo įstaigose kalintys lietuviai.
Pasak Vilniaus policijos atstovo Tomo Bražėno, įsigyjant butą ar kitą brangų turtą patarimas būtų vienas ir konkretus: už paslaugas ar prekes pinigus pervesti tik įsitikinus, kad paslaugos, prekės atitinka nurodytus požymius ir aplinkybes, o avansiniai mokėjimai gali būti atliekami tik teisiškai įforminus tokius pavedimus.
Naujų būstų pasiūla sostinėje mažėja
Lapkritį Vilniuje rezervuoti 466 nauji butai ir kotedžai, spalį – 454, rugsėjį ir rugpjūtį – atitinkamai 437 ir 435.
Šiemet per 11 mėn. Vilniuje rezervuoti 7254 nauji būstai (butai ir kotedžai), pernai per tą patį laikotarpį – 4398, o 2019-aisiais – 5817.
Įprastai šventinis laikotarpis gruodį būsto rinkoje būdavo bene ramiausias per visus metus, tačiau pastarasis laikotarpis parodė, kad pandemijos metu ankstesnės tendencijos nebūtinai pasitvirtina.
Rinkoje pasirodė trys nauji projektai ir vienas naujas projekto etapas, tačiau naujų būstų pasiūla toliau mažėjo. Joje dabar teliko 3545 būstai, iš kurių pirkėjai gali rinktis.
Vidutinės kvadratinio metro būsto kainos naujuose projektuose spalį siekė 2427 eurus už kvadratinį metrą, lapkritį – 2311 eurų už kvadratinį metrą.
Analitikai aiškina, kad taip įvyko dėl sparčiai mažėjančios vidutinės ar aukštesnės klasės būstų pasiūlos ir santykinai žemesnės „sandėlį“ papildančių ekonominės klasės būstų kainos.
