Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius, paklaustas, kodėl auga Lietuvos žmonių noras keltis į regionus, pamini keletą pagrindinių priežasčių: noras turėti erdvesnį būstą, žalesnę aplinką, mažiau triukšmo ir daugiau laisvės.
„Pandeminė realybė, kai nebereikėjo važinėti į darbą, suteikė daugiau laisvės ir atstumas iki biuro nebėra esminis būsto pasirinkimo kriterijus. O ir iki pandemijos daug žmonių tiesiog neįpirkdavo būsto mieste ir tuomet ieškodavo alternatyvų: būstų rajonuose ir regionuose. Realybė yra tokia, kad net ir po pandemijos tikrai ne visi grįš į biurus. Didžioji dalis sugrįš, bet bus apie 15–20 proc. žmonių, kurie liks dirbti namuose arba hibridiniu būdu. Tai keis ir pačių miestų struktūrą, ir pastatų poreikį. Kiek tai turės įtakos būsto pasirinkimui, dar labai sunku pasakyti“, – komentuoja M. Statulevičius.
Valstybė į regionus vilioja subsidijomis
Šiuo metu jaunas šeimas į regionus vilioja ir valstybės subsidijos pirmajam būstui įsigyti. Jos svyruoja nuo 15 iki 30 proc. kredito sumos ir priklauso nuo šeimos auginamų vaikų skaičiaus.
Nekilnojamojo turto projektų valdymo bendrovės MKF, šiuo metu kartu su partneriais dideliame 5 hektarų plote Klaipėdos rajone, 5 kilometrai nuo Klaipėdos miesto centro, Angelavos ir Bruožaičių gatvių sankirtoje vystančios naują šimto vienuolikos A+ klasės namų gyvenvietę „Angelavos vilos“, projektų vadovė Eglė Karalienė pastebi, kad, nors subsidijos pirmam būstui jaunoms šeimoms įsigyti dalinamos jau ne pirmus metus, tačiau žmonėms vis dar trūksta informacijos.
„Mūsų vystomo projekto vieta ir statomi namai atitinka visus reikalavimus norint gauti subsidiją. Tačiau jauni žmonės dažnai dar nėra susidūrę su valstybės parama ir suprasti kai kuriuos dokumentus yra sudėtinga, dėl šios priežasties informacija dažnai yra interpretuojama klaidingai“, – sako E. Karalienė.
Kaip vyksta subsidijos suteikimas – 6 pagrindiniai žingsniai:
Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba būstą pirkimui ir statybai, arba sklypą būsto statybai. Pagal teisės aktus jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų.
Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai savivaldybėje.
Savivaldybė per 10 darbo dienų suformuoja pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei tuo metu, kai pateikiamas prašymas subsidijai gauti, biudžete būna pasibaigusios lėšos, tokiu atveju žmonės vis vien gauna teigiamą atsakymą ir laukia eilėje, kol bus papildytas biudžetas.
Kai suformuojama pažyma, jauna šeima per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.
Kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.
Dažniausios klaidos
Paklausta, kokias klaidas dažniausiai daro subsidijų prašantys žmonės, E. Karalienė pamini nedrąsumą: jauni žmonės tiesiog netiki, kad jie patenka tarp galinčiųjų gauti subsidiją.
„Pavyzdžiui, žmonės nerimauja, kad uždirba per daug ir negali pretenduoti į subsidiją. Tačiau mūsų projektas yra vystomas Klaipėdos rajone ir čia perkant būstą su subsidija net nereikalaujama pateikti savo darbo užmokesčio, reikia tik turto deklaracijos ir konkretaus perkamo būsto adreso“, – komentuoja projektų vadovė.
Kitas svarbus aspektas anot E. Karalienės: dažnai šeimos būna paveldėjusios kokią nors trobelę ar butuką ir taip netenka teisės į subsidijas. Tačiau labai svarbu žinoti išimtis iš taisyklės ir pasidomėti plačiau, nes jei turtas, kurį turėjo jauna šeima, yra per mažas, t.y. vienam asmeniui tenkantis naudingas plotas neviršija 14 kv. m. arba yra nusidėvėjęs daugiau nei 60%, šeima turi teisę kreiptis dėl paramos, net jei tai būtų nebe pirmas jos turtas.
„Taip pat labai dažnai klaidingai suprantama informacija, kad būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Tačiau iš tiesų perkamas būstas gali kainuoti nors ir 200 000 Eur, šeima turi teisę ir tokį pirkti, tačiau subsidijos dydis skaičiuojamas nuo maksimalios 87 000 Eur sumos. Todėl mes visada siūlome savo klientams visgi užpildyti prašymą, ir dažniausiai, jų nuostabai, atsakymas būna teigiamas“, – teigia E. Karalienė.
Klaipėdos rajonas – itin populiarus tarp jaunų šeimų
LNTPA prezidentas jaunoms šeimoms, norinčioms įsikurti regionuose, siūlo gerai apgalvoti būsimojo būsto vietą, susisiekimą, socialines paslaugas. „Verta pasidomėti, ar netoliese yra viešojo transporto mazgas, darželis, mokykla, užimtumo centras, sporto salė ir pan. Nes plyni plotai aplink būstą suteikia laisvės ir daug horizonto, tačiau kasdienybėje toks pasirinkimas gali labai greitai apkarsti“, – sako M. Statulevičius.
„Būtent dėl lokacijos potencialo nusprendėme investuoti į „Angelavos vilų“ projektą. Tokios miesto teritorijos kaip ši, suteikia puikias galimybes NT rinkos atstovams vystyti kotedžų gyvenvietes, nes turi visas komunikacijas, puikų susisiekimą bei visus miesto / užmiesčio koncepcijos privalumus.
Gyvenvietė įsikūrusi ramioje aplinkoje gamtos apsuptyje, tačiau greta yra visos būtinos paslaugos, pradedant vaikų darželiu, mokykla, parduotuve ir baigiant grožio paslaugomis. Pasiilgus miesto ritmo, iki Klaipėdos centro nuvažiuoti galima per 10 minučių, o panorus atsipalaiduoti prie jūros, ją galima pasiekti per keliolika minučių automobiliu arba važiuojant dviračių taku, kuris eina tiesiai prie gyvenvietės“, – sako MKF projektų vadovė E. Karalienė.
