NT statytojai nesyk įspėjo: jei šis mokestis bus patvirtintas, būstas dar labiau brangs, 50 kv. m ploto butas sostinėje gali pabrangi iki 20 tūkst. eurų, be to, didmiesčių centruose esančių gamyklos taip ir liks apleistos, užuot tas teritorijas pritaikius gyvenimui, nes verslui nebeapsimokės imtis tokių projektų.
Įstatyme numatyta, kad, statant naujus ar rekonstruojant pastatus ir keičiant valstybinės žemės paskirtį tokiuose sklypuose, mokestis siektų ne daugiau kaip 75 proc. vidutinės sklypo rinkos vertės, vertinant masiniu būdu.
Proporcingai didėjant užstatymo plotui, kas 10 proc. didėtų ir mokestis už žemę: plotui padidėjus iki 10 proc., mokestis siektų 10 proc., padidėjus 11–20 proc., jis siektų 20 proc., o plotui viršijus 40 proc., papildomai tektų mokėti dar 50 proc. už teisę statyti valstybinėje žemėje.
Seimas, apsispręsdamas, priimti ar ne pakeitimus, svarstė, griežtesnį ar nuosaikesnį variantą rinktis, nes dalis Seimo narių siūlė NT vystytojus įpareigoti mokėti mažiau, 50 proc. valstybinės žemės vertės.
„Bankai vidutiniškai skolina 70 tūkst. eurų, tos paskolos dauguma negautų, nes būstų kainos augtų, taigi, daugiau pinigų reikėtų pradiniam įnašui. Nebūtų išimčių mokant Žemės mokestį, tas teisinga, bet itin pasijustų kitais metais, kuomet bus statomos mokyklos, darželiai, kultūros objektai. 50 ar 70 proc., turime apsispręsti“, – kalbėjo Seimo narys Kazimieras Starkevičius. Seimas siūlymui taikyti mažesnį tarifą nepritarė.
Seimo narys Vytautas Mitalas dėstė, jog vykstantis pokytis svarbus, daugybė sklypų, kurie yra miestų centruose, kur reikalinga konversija, nuomojami. „Miestų bendruosiuose planuose didelė dalis tų teritorijų jau įrašytos kaip gyvenamosios paskirties, nesinori sudaryti papildomų trukdžių konversijai vykti. Kitaip miestai plėsis į plotį, turėsime pasienio terasas, paribio žvyrkelius, kurie išaugs paliekant Naujamiestį ar kitus rajonus dykynėmis tarp kažko“, – dėstė Seimo narys.
Seimo narys Andrius Palionis komentavo, jog 30 metų valstybė atiduoda turtą dykai NT vystytojams, kurie už jį užsidirba, pinigus verslui sumoka paprasti žmonės, pirkdami butus, o NT vystytojai dalintis nenori. Šis įstatymas, anot Seimo nario, iš esmės aktualus tik trims didmiesčiams.
V. Mitalas siūlė įstatymui leisti įsigalioti po metų po priėmimo, tačiau palikta siūlyta data – kitų metų kovo 1 diena.
Seimo narys Artūras Skardžius pasisakė bene emocingiausiai: jo žodžiais, Lietuva neturi naftos, bet turi žemės, tad turi užtekti valios šį sprendimą priimti. Toliau, anot Seimo nario, reikėtų susitvarkyti su žeme, kurią užgrobė valstybės įmonės. Jos, A. Skardžiaus nuomone, pradeda projektuoti ir statyti objektus žemėje, kurią valdo pasitikėjimo teise. Vilniuje 4000 vilniečių negali susigrąžinti žemės, o Žvejų gatvėje suprojektuota daugybė statinių, nors žemė priklauso valstybei. Tokių pavyzdžių ne vienas, ir visi juos žino.
Viktoras Pranckietis kalbėjo, jog skleidžiama daug netiesos. Seimo nariai įsigilinę į projektą ir gali patvirtinti, kad jokie butai nebrangs dėl Žemės mokesčio, to būti negali. Ir šiandien butai pastatyti ir ant valstybinės, ir privačios žemės, bet jų kainos visiškai nesiskiria.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas taip pat pritarė: priemiesčiai plečiasi, miesto apleistos teritorijos nėra užstatomos. Pagrindinė problema, kad nepavyksta pakeisti sklypų paskirties. Kone ketverius metus tęsiasi konfliktas su Nacionaline žemės tarnyba. Įstatymas, anot ministro, nėra tobulas, bet jis labai reikalingas. Pokyčiai ypač aktualūs Neringoje, nes ten nėra privačios žemės.
Daug diskusijų nuo 2016-ųjų kėlė mokesčio dydis. Vieni siūlė 5 proc., kiti 20 proc., buvo siūloma 105 proc., apsistota ties 75 proc.
Žemės įstatymo pakeitimus dar praėjusią kadenciją pateikė buvęs Seimo narys Petras Čimbaras. Pataisomis norima keisti atlyginimo už paskirties ir naudojimo būdo keitimo dydį ir mokėjimo tvarką, keičiant valstybiniame sklype plėtojamų pastatų paskirtį ar plečiant jų plotą, valstybei sumokėti iki 75 proc. nuomojamo sklypo vertės. Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimu, įstatymo pakeitimai, pritarus parlamentui, įsigalios nuo kitų metų kovo 1 dienos.
Prieš pat priimant įstatymą viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) Vilniaus merui parengė „paruoštuką“, kuriame neva išdėstyta savivaldybės pozicija dėl Seime priėmimo stadijoje esančio Žemės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo projekto, kurį meras išsiuntinėjo Seimo nariams, tačiau LNTPA tą informaciją paneigė.
LNTPA prezidentas M. Statulevičius paaiškino, jog lapkričio 17 dieną rengė spaudos konferenciją, kur aptartos Žemės įstatymo pataisų projekto priėmimo pasekmės verslo ir kokybiškos urbanistikos aplinkai. Todėl asociacijos vadovas mero kreipimąsi į Seimo narius gavo anksčiau minėtą dieną norėdamas pasitikslinti, ar nepasikeitusi Vilniaus miesto mero pozicija nuo gegužės mėnesio, kai miesto vadovas siuntė laišką premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.
Kaip viešai komentavo LNTPA prezidentas, asociacija kartu su kitomis verslo bendruomenėmis jau ketverius metus nuosekliai siekia atkreipti valdžios dėmesį į ydingai ir nepagrįstai suformuotas Žemės įstatymo pataisas, už kurias Seimas ketina balsuoti.
Dalis Lietuvos miestų kartu su Vilniumi ir regionų savivaldybėmis, suprasdamos, kokia žala bus padaryta NT plėtrai, investicijų perspektyvoms bei būsto pirkėjų galimybėms priėmus tokios redakcijos įstatymo pataisas, taip pat palaiko ir prisideda prie verslo bendruomenių iniciatyvų ieškant konstruktyvaus dialogo su valdžia.
LNTPA ir verslo asociacijos kartu su savivaldybėmis savo ruožtu siūlė nustatyti protingą, iki 50 proc., maksimalų apmokestinimą ir taikyti pereinamąjį kelerių metų laikotarpį šio mokesčio įvedimui, kad rinka pajėgtų prisitaikyti prie pokyčių ir kainų šuolis būtų amortizuotas. Taip pat prašyta netaikyti naujų reikalavimų jau sudarytoms nuomos sutartims, o pakeitimus taikyti ateities perspektyvoje.
