Būstai ir kainos – kiekvienam pagal kišenę
Pavyzdžiui, parduodamas butas daugiabutyje prie Vilnelės upės. Daugiabutis dar tik pradedamas statyti, darbų pabaiga suplanuota kitąmet, antrą ar trečią ketvirtį. Dviejų kambarių buto kv. m kaina – 2700 eurų.
Paulius atkreipė dėmesį, kad tokia kaina pradinė, mat įprasta NT plėtotojų praktika – publikuoti skelbimus, kuriuose pateikiami prasčiausi butai ir patraukiausios kainos, kad pirkėjas atkreiptų dėmesį ir projektu pradėtų domėtis daugiau. Tuomet paaiškėja, kad geresnių variantų kainos svyruoja nuo 2800 ar 2900 eurų už kv. m.
Dar vienas parduodamas butas Manufaktūrų gatvėje. Panašu, kad butą žmogus nusipirko prieš kelerius metus, įrengė ir bando parduoti už 6750 eurų už kv. m. NT ekspertai spėjo, kad pardavėjas remiasi Paupio rajono kainomis, nors ši vieta nėra ir turbūt niekada nebus Paupys.
Visgi pardavėjas nori užsidirbti šiuo gerų pardavimų laikotarpiu. Tikėtina, kad butą pirko prieš kelerius metus, kainos projekte tuo metu siekė maždaug 2000 eurų už kv. m.
Įrengimas galėjo kainuoti apie 1000 eurų už kv. m. Buto savikaina galėtų būti apie 3000 eurų, reali kaina galėtų būti apie 4000 eurų už kv. m.
Dar vienas variantas – bendrabutyje Subačiaus g. parduodamas suremontuotas 25 kv. m ploto butas. Svarstant pirkti tokį būstą, ekspertai pataria būtinai atkreipti dėmesį, ar numatytas atskirtas sanitarinis mazgas.
25 kv. m ploto butas kainuoja 56 tūkst. eurų. Tokio buto nuoma siektų 300–350 eurų.
Markučiuose neretai parduodami seni mediniai namai. Pagrindinė tokiuose namuose esančių butų problema, kad jie parduodami kaip namo dalis. Šildomasi juose įprastai kietuoju kuru, būklė prasta, tačiau tokio namo kaina siekia 65 tūkst. eurų už 48 kv. m.
Dažniausiai tokių butų savininkams priklauso nedaug žemės, be to, yra daugiau bendraturčių, tad jie, tikėtina, turėtų kooperuotis, kad žemės sklypas būtų patrauklus vystytojams.
Neretai panašiuose namuose gyvena socialiai pažeidžiami žmonės, kurie tarpusavyje nesusitaria, taigi, svarbu įsivertinti, ką perkate: ar atskirą namo dalį, ar dalį, kur vėliau viską reikės derinti su kaimynu.
Patarė neskubėti
Dar vienas variantas – Manufaktūrų gatvėje parduodamas įrengtas 70 kv. m ploto loftas už 244 tūkst. eurų. Ignas ir Paulius atkreipė dėmesį, kad loftas – viena bendra erdvė, todėl šeimai išsitekti tokiame ganėtinai sudėtinga.
Perkant loftą, svarbu įsivertinti, ar antresolė įregistruota, o jos plotas įeina į bendrą plotą.
NT ekspertai juokavo, kad dar vienas privalumas perkant būstą Manufaktūrų gatvėje, čia gyvena nuomonės formuotoja Karolina Meschino.
Kalbant apie loftą, 4 tūkst. už kv. m atrodytų nedaug, bet, turint minty, kad tai viena bendra erdvė, kaina, anot Igno, turėtų būti 15–20 proc. mažesnė nei siūloma.
Kalbant apie sklypus ir namus, jų pasiūloje praktiškai nėra. Parduodamas 15 arų sklypas, kurio kaina už arą – 25 tūkst. eurų. Sklypas miškingoje vietovėje, reljefas nelygus.
Ieškantiems namų, taip pat teks nusivilti: parduodamas namas, kuriame galima gyventi, tačiau šalia „prilipdyti“ biurai, taigi bendras plotas – kone 1 tūkst. kv. m.
Sukčių schemos vis tobulėja
Besižvalgant po skelbimų portalus Ignas taip pat pataria per anksti nesusivilioti ir itin patraukliomis kainomis: „Neretai už tokių skelbimų, kuriuose kaina jums atrodo 20–30 proc. žemesnė nei rinkos, slypi apgaulė.
Būkite itin atsargūs mokėdami avansą už tokį būstą. Klasikinis atvejis: susisiekus su tokio būsto pardavėju, jis pareiškia, kad šiuo metu yra užsienyje arba dėl kažkokių kitų priežasčių negali parodyti būsto, tačiau yra labai daug susidomėjusių žmonių. Tas, kas pirmas perves avansą už būstą, tam ir bus linkęs jį parduoti. Jūs, kaip pirkėjas, esate įtraukiamas į lenktynes, kuriame sąlygas diktuoja savininkas.“
Pasak Igno, tokios pardavėjo surengtas važybos paskatina žmones priimti neteisingą sprendimą ir sumokėti avansą už jam atrodantį gerą variantą.
Kaip atskirti tokias apgaules? „Yra keli esminiai tokių apgavikų bruožai, kurie kartojasi jau daug metų. Pirma, pardavėjas negali dabar parodyti būsto, tad priimti sprendimą reikia jo nemačius. Visa komunikacija su pardavėju vyksta ne telefonu, o alternatyviomis internetinėmis programėlėmis – „Viber“, „Telegram“, „Whatsapp“ ir pan. Tokių programėlių naudotojus vėliau sunkiau pagauti.
Avansą prašoma pervesti kuo greičiau ir dažniausiai į ne to asmens, su kuriuo bendraujate, sąskaitą. Nėra pateikiami jokie būsto nuosavybės dokumentai, kurie galėtų įrodyti, ar bendraujate tikrai su būsto savininku.
Pirkėjo prašoma rezervacijos suma ar avansas sąlyginai nedidelė suma 500–1000 eurų (dažniausiai tai yra 0,5–1 proc. nuo perkamo turto kainos). Pasirinkta tokio dydžio suma pirkėjui leidžia ilgai negalvoti ir kuo greičiau priimti sprendimą.
Taip pat reikėtų įvertinti ir apgaviko logiką – kuo mažesnė suma, tuo mažesnė ir tikimybė, jos pirkėjas kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl tokios apgavystės išaiškinimo.
Ekspertas pataria, pastebėjus panašų skelbimą, būti labai atsargiems. „Prieš mokėdami rezervacinę sumą už tokį būstą pasirašykite preliminariąją sutartį arba bent jau laisvos formos rezervacinę sutartį.
Prieš pervesdami pinigus įsitikinkite, kad bendraujate su savininku ar kitu jo įgaliotu asmeniu. Galiausiai paprašykite būsto nuosavybės dokumento, iš kurio matysite, kas yra tikrasis savininkas ir reikalaukite, kad avansas būtų mokamas tik į savininko sąskaitą“, – komentavo NT bendrovės „Capital“ ekspertas I. Zabarauskas.
