Tokio Aplinkos ministerijos sprendimo tikslas – užtikrinti, kad tiek daugiabučių, tiek viešųjų pastatų atnaujinimas šalyje vyktų efektyviau, sklandžiau ir paprasčiau visoms proceso šalims.
„Iš pastatų Europoje į aplinką patenka 40 proc. CO2. Tai ypač aktualu Lietuvos gyventojams, nes, kalbant apie CO2 emisiją, ją didelių sąskaitų pavidalu pirmiausia pajunta žmonės, gyvenantys nerenovuotuose daugiabučiuose. Ateityje visi pastatai turės tapti energiją taupančiais, todėl privalome galvoti, kaip paspartinti renovacijos procesą turint tuos pačius išteklius. Mūsų planas – patrigubinti renovacijos tempus, o BETA ir APVA sujungimas, įkuriant Pastatų energinio taupumo departamente Kompetencijų centrą, – vienas pagrindinių įrankių, padėsiančių tai padaryti“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
APVA direktoriaus Ignoto Šalavėjaus teigimu, Pastatų energinio taupumo departamente jau praėjusią savaitę buvo sėkmingai perduotos atitinkamos funkcijos, o didžioji dalis BETA darbuotojų savo žinias ir institucinę patirtį įdarbins APVA.
„APVA vizija – efektyviai energiją vartojančio ir nepriklausomo nuo iškastinio kuro Lietuvos pastatų fondo sukūrimas iki 2050 m. Naujai įsteigtame departamente Kompetencijų centras prie šios misijos prisidės teikdamas metodinę pagalbą visiems suinteresuotiems renovacijos proceso dalyviams, tuo pat metu siekdamas įgyvendinti užsibrėžtą tikslą – optimizuoti renovacijos procesą“, – konferencijos metu teigė I.Šalavėjus.
Kompetencijų centras veiks vieno langelio principu – jis koordinuos energiniam efektyvumui didinti ir kovai su klimato kaita skirtas finansinės paramos priemones, teiks metodinę ir konsultacinę pagalbą savivaldybėms, renovacijos proceso dalyviams – administratoriams, gyventojams ir kt.
Anot I.Šalavėjaus, perėmusi atitinkamas funkcijas iš BETA APVA šiuo metu administruoja daugybę skirtingų priemonių, todėl galės šalies gyventojams pasiūlyti lengviau įgyvendinti ir integruotus renovacijos sprendimus: „Šie sprendimai apims ne tik daugiabučių ar viešųjų pastatų renovaciją, bet ir veiksmus, susijusius su atsinaujinančiais energijos ištekliais, vandentvarka ar atliekomis. Tai padės tiesiogiai pagerinti renovacijos proceso dalyvių patirtį.“
Pokyčių galima tikėtis artimiausiu metu
Aplinkos viceministro Dariaus Kvedaravičiaus teigimu, renovacijos procesą optimizuoti bus stengiamasi jau artimiausiu metu. Anot jo, šiuo klausimu jau dabar dirba ilgalaikės renovacijos strategijos veiksmų plano rengimo darbo grupė, joje dalyvauja visi suinteresuoti renovacijos proceso dalyviai.
„Mes bandome sukurti renovacijos modelį, kuris padėtų įvykdyti užsibrėžtus tikslus. Šiuo metu stengiamės įgyvendinti teisėkūros proceso pokyčius, esame numatę permainas statybos techninių reglamentų srityje, taip pat turime atverti kelią medinei statybai, kuri taps itin reikšmingu renovacijos elementu. Šis planas bus parengtas dar šiemet“, – sakė D.Kvedaravičius.
Jo teigimu, Aplinkos ministerija jau šiandien yra identifikavusi ir numačiusi dar daugiau pokyčių, paversiančių renovacijos procesą efektyvesniu: „Pavyzdžiui, greitai pakeisime investicinių planų rengimo tvarką – gyventojams, pasikeitus planuose numatytoms kainoms paruošiamajame etape, nebereikės jų tvirtinti iš naujo, taip bus taupomas ne tik laikas, bet ir pinigai. Pokyčių bus ir daugiau, nes matome, kad šiandien renovacijos procesas itin ilgas, – parengus paraiškas būstui renovuoti rezultatus pamatome po 2–3 metų, todėl norime procedūrinę dalį kuo labiau sutrumpinti.“
Teiks paraišką Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondui
D.Kvedaravičius konferencijos metu teigė, kad dar vienas svarbus renovacijos procesų aspektas – riboti technologiniai pajėgumai – nuo statybininkų iki medžiagų trūkumo.
„Šią problemą sprendžiame rengdami paraišką Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondui.
Iš ten numatytų 217 mln. eurų planuojame finansuoti pastatų renovacijos skaitmeninimą, kurti paraiškų teikimo ir renovacijos proceso administravimo platformas, taip pat kurti Lietuvos pastatų duomenų banką, kur būstų savininkai galės pamatyti visą reikalingą informaciją apie savo pastatą.
Taip pat paraiškoje numatyta parama gamybos įmonėms bei didelis technologinis pokytis – medinių gamyklose pagamintų modelių naudojimas renovacijoje. Tai leis sutrumpinti darbo statybų aikštelėje laiką nuo metų iki savaičių. Be to, paraiškoje numatomos ir subsidijos kelių šimtų daugiabučių renovacijai pasinaudojant gautomis lėšomis“, – teigė aplinkos viceministras.
