Įstatymo priėmimo išvakarėse Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pabrėžė, jog tema opi, diskutuojama ne vienerius metus, o planuojami pokyčiai vystytojams itin svarbūs, mat galiausiai paaiškės, kaip bus įmanoma plėtoti projektus iš valstybės nuomojamoje žemėje.
Anot M. Statulevičiaus, parengtas įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad už teisę statyti valstybinėje žemėje vystytojui gali tekti susimokėti iki 100 proc. žemės sklypo vertės. Iki 50 proc. tektų susimokėti už užstatomą plotą ir dar tiek pat sklypo vertės, priklausomai nuo intensyvumo.
Dažnu atveju, ypač konversijų teritorijose, miestuose, kur centrinėse dalyse yra sandėliavimo, gamybos patalpų, šis mokestis taptų labai dideliu pokyčiu verslui. Juolab kad iki 80 proc. projektų įgyvendinama būtent iš valstybės nuomojamoje žemėje, ypač centrinėse dalyse. Vilniuje apie 500 konvertuojamų teritorijų.
Vystytojai nuogąstauja, jog tokio dydžio mokestis nesąžiningas, prilygsta nuosavybės vertei, tačiau jos neįgyji. Tą, anot NT plėtotojų, sunku suvokti protu, paprasčiau išsipirkti sklypą nei jį nuomoti, tik tas ne visada įmanoma, ypač miestų centruose.
Nėra parengtas ir išdiskutuotas poveikio verslui ir miestui aspektas, nežinoma, kiek pajamų bus surenkama iš mokesčio, plėtotojai aiškių skaičių iki šiol neišgirdo. Manoma, kad įstatymo projekto rengimas neprofesionalus, jis turėtų būti persvarstomas.
„Mūsų nuomone, kad valdžia gali prisidėti prie NT burbulo, nes žemė sudaro 15–20 proc. vertės, tokia dalimi išaugs kaštai, kurie nuguls ant vartotojo pečių. Konkurencinė aplinka neleis didžiosios dalies kaštų prisiimti sau, didelė dalis klius naudotojui“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Galiausiai, tai naujas didelis mokestis, nors buvo minima, kad naujų mokesčių įvedama nebus. Įstatymas būtų taikomas nuo kitų metų kovo pradžios. Tikėtina, kad jis stabdys projektus, naujų miestų planų įgyvendinimą.
Architektas Lukas Rekevičius kalbėjo, jog patį principą architektų bendruomenė palaiko, valstybinė žemė turėtų būti apmokestinama, tik kyla klausimas dėl įstatymo subalansuotumo. Viena vertus, centre žemė brangesnė nei pakraščiuose, taigi, tikėtina, didesnė dalis bus vystoma miestų pakraščiuose, miestai plėsis, brangs infrastruktūra, kurią reikia išlaikyti.
Tam tikros teritorijos prioritetinės, jas vystyti reikėtų pirmiausia, pavyzdžiui, pramonės teritorijos, kurios atsirado miesto centruose ar kitose vertingose vietose. Ši įstatymo redakcija konversijų neskatina, jį reikėtų koreguoti.
Trečia, galimas poveikis architektūros kokybei. Rizika, kad būsimas įstatymas reikš ne vieną papildomą milijoną verslui, o biudžetai patvirtinti, tačiau turės augti. Priversti galutinį vartotoją mokėti daug daugiau nebūtinai pavyks, nes žmonės gali mokėti tiek, kiek gali, taigi, bus taupoma ne vamzdynams, kolonoms, bet architektūrai: apdailos medžiagoms ir pan.
„Investors' forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė kalbėjo, jog papildomas žemės nuomos mokestis tikrai brangins investicijas, neskatins įmonių plėtros. „Suprantame, kad naujas reguliavimas reikalingas, tačiau mokestis neadekvatus, jo įgyvendinimas per trumpas, žinant, kokie kaštai. Pereinamasis laikotarpis būtinas“, – kalbėjo R. Skyrienė.
M. Statulevičius pridėjo, kad savivaldybėms reikės skaičiuoti plotus, mokesčius, nėra metodikos, kaip tą daryti. Būtinas bent šešių mėnesių pasirengimo laikotarpis. Argumentas, kad institucijos galėjo ruoštis iš anksto, nėra tinkamas, nes neaišku, koks įstatymas galiausiai bus priimtas.
Įstatymas palies ir viešojo sektoriaus projektus. Dabartinis statybos kaštų augimas labai didelis, kurį valdyti objektyviomis priemonėmis labai sunku, gali tekti atšaukti rangos konkursus. Vienkartinis mokestis turi būti sumokamas iki statybos leidimo išdavimo.
LNTPA nėra prieš valstybinės žemės valdymo aiškumą, tik turi būti pagrįsta, kam tas mokestis bus naudojamas. Dydis, vystytojų žodžiais, neturėtų būti didesnis nei 50 proc. ir turėtų būti pereinamasis laikotarpis, taip pat mokestis turėtų galioti tik naujoms sutartims.
Skaičiuojama, kad patvirtinus maksimalius tarifus, 50 kv. m ploto butas sostinėje pabrangtų kone 20 tūkst. eurų. Jei būtų priimtas kompromisinis variantas, 75 proc., būstas pabrangtų iki 15 tūkst. eurų.
Verslas, kuris nuomojasi žemę iš valstybės, kasmet moka nuomos mokestį, kurio dydį nusistato savivaldybės. Jei vienkartinis mokestis nebūtų priimtas, galbūt, vystytojų siūlymu, būtų galima pabranginti kasmetį mokestį. Kalbant apie konversiją, sklypų vertė natūraliai auga. Pavyzdžiui, Markučiai, Paupys, Vilkpėdė, sklypus tvarkantys vystytojai kelia visų aplinkinių sklypų vertę.
Verslas, ruošdamasis šiems pokyčiams, ruošėsi, skubėjo vystyti projektus, gauti statybų leidimus, tai, anot LNTPA vadovo, tam tikros valstybės neapsisprendimo žaizdos. Prieš kelerius metus kalbėta apie 15 proc., 20 proc., įstatymo redakcija nesyk keitėsi.
Tikėtina, kad, priėmus šį įstatymo pakeitimą, sumažės būstų projektų pasirinkimas. Jų sostinėje šiuo metu vystoma pusantro šimto. Konkurencinė aplinka sudėtinga, vystytojai, anot M. Statulevičiaus, konkuruoja kaina, kokybe, jei verslas galėtų sumažinti būsto kainą, jie tą ir padarytų. Tik išteklių nėra daug.
