Valdininkas krosnies remontu liepė rūpintis patiems gyventojams
Šiuo klausimu pasisakė Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Gintaras Pilypas. Pasak jo, krosnių atstatymas socialiniuose būstuose – šių butų nuomininkų problema. Jis paaiškino, kad socialinio būsto nuomos sutartyje įrašyta, jog visus einamuosius remontus atlieka gyventojas (nuomininkas) savo lėšomis. Savivaldybė kompensuoja arba prisideda tik prie esminio pagerinimo išlaidų.
Tokie darbai yra būsto modernizavimas, kapitalinis remontas, bendrų stogų remontas, sienų šiltinimas, centrinio šildymo sistemos, laiptinių remontas ir panašiai. Nuomojamame bute visus tvarkymo ir remonto darbus atlieka gyventojas savo lėšomis. Šis valdininkas krosnies remontą socialiniame būste prilygino eiliniam, einamajam remontui ir leido suprasti, kad jokia parama socialiai remtinam žmogui, turinčiam teisę gyventi tokiame būste dėl itin mažų pajamų, nepriklauso.
Tarybos narys G. Lipnevičius pasiūlė įsigilinti į situaciją
Tokiu valdininko atsakymu Tarybos narys Gediminas Lipnevičius pasipiktino, pažymėdamas, kad namas adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 15 – Tėvo Stanislovo namas, kuriame jis gyveno. Tai – senas, saugotinas ir turintis vertę pastatas.
Žmonės šiame būste gyvena iš socialinės paramos ir nerealu tikėtis, kad iš savo lėšų jie pajėgs suremontuoti krosnį, beje, taip ir gaisro galima sulaukti. Šiems argumentams meras neprieštaravo ir atsakė, kad specialistai nueis į namą ir pažiūrės, ką galima padaryti dėl griūvančios krosnies.
Savivaldybės klerkai krosnies iki šiol nematė
Po dešimties dienų pasidomėjus, kaip vykdomas mero pažadas, socialinio būsto nuomininkė Daiva D. informavo, kad nei meras, nei savivaldybės administracijos darbuotojai socialiniame būste iki šiol neapsilankė. Apie mero V. Simelio Tarybos posėdyje neva išsakytą rūpestį buto nuomininkė žino, tačiau lig šiol jokios pagalbos nesulaukė.
Kūrendami pasideda kibirą su vandeniu, kad turėtų, kuo gesinti
Pasak kartu su moterimi gyvenančio vyro, po kūrenimo dažnai iš krosnies vidaus tenka išimti po 2-3 plytas, ir tokia krosnis bet kada gali susmukti. Krosnies durelės paremtos gelžgaliu, kad neiškristų. „Kai kūrename, pasidedame šalia kibirą vandens, kad turėtume kuo gesinti,“ – dėstė pagalbos prašantis žmogus, kuris pasisakė, kad dėl tokios problemos jau kreipėsi ir į televiziją.
Paklausėme, ar buto nuomininkai galėtų suremontuoti krosnį savo lėšomis. Gyventojai informavo, kad trijų asmenų šeimos pajamos šiuo metu kas mėnesį iš viso sudaro apie 350 eurų, o iš jų kas mėnesį jie sumoka virš 100 eurų mokesčių. Bute gyvenantis vyras patikino, kad visus mokesčius sumoka laiku. Krosnies remontas, socialiai remtinų gyventojų žiniomis, yra jiems nepakeliama finansinė našta, nes vien už darbą tektų sumokėti apie 500 eurų, o kur dar medžiagos.
Kol savivaldybės meras ir administracijos direktorė staiposi ir džiaugiasi, sutaupę pinigų, pasirodo, savivaldybės būstai yra avarinės būklės ir juose griūna net krosnys. Visai neseniai buvo „ištratinti“ milijonai „auksinei“ aikštei, nors radviliškiečiai priversti vargti socialiniuose būstuose kiaurais stogais bei griūnančiomis krosnimis, nes savivaldybė neranda kelių šimtų eurų.
Savaitraštis „Radviliškio kraštas“ ir toliau domėsis, ar savivaldybė imsis veiksmų pasirūpinti socialinių būstų problemomis.
