Prieš metus baigus griauti taborą Kirtimuose jame kurį laiką dar ruseno gyvybė. Narkomanai pamiškėje kūreno laužus, buvę gyventojai ieškojo tarp šiukšlių krūvų dar tinkamų naudoti daiktų.
Tačiau dabar padėtis pasikeitė: tabore nebelikę net šeimininkų paliktų augintinių – šunų, kačių. Niūrioje teritorijoje – nė gyvos dvasios. Tiesa, vienas priminimas aplink taborą likęs. Tai – autobusų stotelėse įrengti ženklai, nurodantys keleiviams įlipti tik pro priekines duris.
O narkomanai, būriais važiuodavę į taborą, dabar šlaistosi ne tik Naujamiestyje, Naujininkuose, stoties rajone, bet jau pasiekė ir sostinės centrą.
Ženklai – nuo 2017-ųjų
Visose autobusų stotelėse aplink taborą likusiuose ženkluose vaizdžiai parodyta, kaip reikia įlipti į miesto transportą, – pro priekines duris.
Šie ženklai neteisingi jau vien dėl to, kad Vilniuje daugiau negu pusantrų metų keleiviai būtent pro priekines duris neįleidžiami siekiant apsaugoti nuo koronaviruso užkrato vairuotojus.
Prisimindama buvusio mero Artūro Zuoko laikais galiojusią tvarką įmonė „Susisiekimo paslaugos“ šiuos ženklus aplink taborą įrengė dar 2017 m. Įrengė ir pamiršo.
Ženklais vežėjai ketino tramdyti narkomanus, kurie į autobusus verždavosi be bilietų. Jų iš viso buvo įrengta 47 iš 1300 miesto stotelių. Taip pat tokie ženklai buvo ir nakvynės namų Pavilnyje prieigose, bet ten jų seniai neliko.
Bala tyvuliuoja iki šiol
Aukštutinio taboro prieigose tyvuliuojanti bala turbūt dažniausiai buvo fotografuojama. Tai suprantama: atvykėliai baiminosi ją mėginti įveikti automobiliais, kiti netryško noru susitikti akis į akį su vietos gyventojais, kurie nebūdavo patenkinti svečiais, atvykusiais pasidairyti.
Bala likusi iki šiol, kaip ir mėlyna vandens kolonėlė šalia jos.
Tik vandens iš jos neprisileisi – rankenos seniai nėra. Likęs tabore ir gatvių apšvietimas su išraizgytais kabeliais virš atramų.
Pradedantis griūti Romų visuomenės centras – vienintelis tabore likęs pastatas. Daugiau jų nei Aukštutiniame, ne Žemutiniame tabore nėra. Tik kai kur likę pamatai, plytų ir lentgalių krūvos.
Kentėjo „Demetros“ kaimynai
Vilniečiai prieš metus vykusį taboro iškraustymą greitai pajuto savo kailiu. Naujininkų ir Naujamiesčio gyventojai neprisišaukė savivaldybės ir policijos pareigūnų pagalbos, nes narkomanai pasklido po kiemus ir tarpuvartes. Čia ėmė mėtytis kruvini švirkštai, panaudotos spiritinės servetėlės, injekcijų tirpalo buteliukai.
Kentė ir aplink Kauno gatvėje įsikūrusią asociaciją „Demetra“ gyvenantys vilniečiai. Mat ši įstaiga teikė narkomanams pagalbą, dalijo jiems švirkštus. Per metus „Demetra“ kvaišalų vergams įteikdavo net po 70 tūkst. švirkštų.
Tačiau „Demetros“ vadovė Svetlana Kulšis gyventojams atsakydavo, kad kelių kiemų problemos pernelyg sureikšminamos. Kartais asociacijos darbuotojai ir patys į juos užsukdavo surinkti besimėtančių švirkštų.
Priekaištai miesto merui
Panaikinus taborą narkomanai užplūdo ir Naujininkus.
„Didžiąją dalį narkomanų išmėtėte po Naujininkus. Gal būtų ir nieko tokio, bet jūs padarėte didelį nusikaltimą perkeldami šeimas, žinodami, kad jos nebaudžiamos prekiauja narkotikais.
Jūs maustote Naujininkų bendruomenę ir žarstote pažadus, kad gerinsite aplinką, kažką kursite. Mes atsakysime, kad sukūrėte tik amžiną konfliktą, rajonas pilnas narkomanų, švirkštų. To įrodymų pilna Naujininkų bendruomenės socialinio tinklo paskyroje.
Nusikaltimų padaugėjo dešimtimis kartų, o dabar jūs atsirašinėjate, kad tai ne jūsų problema“, – tokiais karčiais žodžiais į merą Remigijų Šimašių socialiniame tinkle kreipėsi Naujininkų gyventojas Mindaugas.
Kad narkomanai išsisklaidė po miestą, galima pajusti net Vilniaus centre. Įtartinų asmenų vis dažniau pamatysi Gedimino prospekte, Vilniaus gatvėje.
Vicemeras dalijo pažadus
Prieš metus baigiant taboro iškraustymą paklaustas apie jame klestėjusią narkotikų prekybą tuometis sostinės vicemeras Vytautas Mitalas tikino, kad šeimos, kurios gyvena savivaldybės socialiniuose būstuose ar gauna nuomos kompensacijas, didesnių problemų nekelia.
„Aišku, pasitaiko įvairių mažesnių klausimų, bet tai tikrai įveikiamas iššūkis“, – pridūrė jis.
Ar sostinės valdžia jau tada nesibaimino, kad tabore egzistavęs su narkotikais susijęs nusikalstamumas išplis po miestą?
„Saugumo ir narkotikų prekybos aspektas yra iššūkis. Žinoma, policija labiau seka šią situaciją nei miesto savivaldybės administracija, bet mes matome prasmę, kad integracijos programa ties šiuo etapu neturi pasibaigti.
Ji turi tęstis ir į tuos aspektus, kuriuos reikia ypač sekti, kai taboras išvis nustos egzistuoti, taip pat bus atkreiptas išskirtinis dėmesys. Mes ir toliau žadame daryti konkrečius veiksmus, kad šis klausimas būtų kokybiškai išspręstas, o ne tik formaliai neliktų tų trobų“, – dėstė V.Mitalas.
Ar pasisekė valdžiai išspręsti problemas? Vargu.
115 namų turėjo tik vieną adresą
Teritorijoje, ilgainiui tapusioje taboru, pirmasis namas iškilo dar 1956 metais. Po kelių dešimtmečių ji tapo didžiausia gyvenviete Baltijos šalyse. 2019-aisiais tabore suskaičiuota 115 namų. Visų jų adresas buvo vienas – Dariaus ir Girėno gatvė 185, nes legalus buvo tik vienas statinys. Tai – buvęs pašto pastatas.
Pradėjus griauti taborą jo gyventojams savivaldybė pasiūlė socialinius būstus arba nuomos kompensaciją, siekusią 92,5 euro per mėnesį. Ją galėjo gauti visi, deklaravę pajamas.
Naujajame miesto bendrajame plane visa taboro teritorija – iš dviejų zonų. Viena, pietinė dalis, yra valstybinio miško dalis. Ji ten išliks. O dalis teritorijos, kur nėra miško, patenka į sandėliavimo zoną.
Tai reiškia, kad ten galėtų atsirasti sandėliavimo, logistikos pastatai, reikalingi ir aplinkinei infrastruktūrai, – patogus susisiekimas su oro uostu, netoli magistraliniai keliai.
Ne visi čigonai gaus kompensacijas
Sostinės savivaldybė svarsto nebemokėti mėnesinių 100 eurų kompensacijų čigonams už būstą ne Vilniuje.
„Vilniaus miesto būsto“ direktorius Tadas Balsevičius šią savaitę savivaldybės tarybos posėdyje priminė, kad čigonų integracijos programa buvo vykdoma 2016–2019 metais, kai dėl narkotikų platinimo ir socialinių problemų siekiant panaikinti taborą čigonų tautybės žmonėms buvo suteikiami socialiniai būstai, nuomos mokesčio kompensacijos.
„Savivaldybėje buvo papildomai priimta viena priemonė ir romai, kurie nesusirasdavo būsto Vilniaus mieste ir įsikurdavo Vilniaus rajone, gaudavo kompensaciją. Kelios šeimos yra pasinaudojusios tokia programa“, – sakė jis.
Anot jo, romai iš taboro iškelti daugiau nei prieš metus, o programa yra „kaip ir atlikusi savo darbą“, tad pasiūlyta išbraukti šią nuostatą.
„Romai gali ir toliau naudotis tomis paramos formomis, kurias numato įstatymas, t.y. susirasti butus Vilniaus mieste, ir jiems būtų mokama parama iš biudžeto. Tad panaikinamas punktas, kad mokamos kompensacijos ne Vilniaus mieste, patvirtinamas penkiolikos romų, kurie turėjo lūkesčių tokią kompensaciją gauti, sąrašas ir pagal tą sąrašą mes užbaigtume pradėtus darbus“, – teigė T.Balsevičius.
Miesto taryba atidėjo galutinį sprendimą, nes tam nepritarė ir čigonų bendruomenė. Tuo metu administracijos direktorės pavaduotoja Danuta Narbut patikino, kad čigonams būtų palikta galimybė gauti kompensaciją nuomojantis būstą Vilniaus mieste, naudotis kitomis lengvatomis.
Romų visuomenės centro vadovė Svetlana Novapolskaja patvirtino, kad per visą čigonų integracijos programos laiką 100 eurų kompensaciją už būsto Vilniaus rajone nuomą gavo viena penkių asmenų šeima, vėliau jai buvo suteiktas socialinis būstas Vilniuje.
„Tai buvo vienintelė šeima, daugiau niekas nieko negavo. Kai savivaldybė atsisakė mokėti kompensacijas Vilniaus rajone, šeimos kreipėsi į teismą. Teismas, aišku, jas palaikė, nes programoje aiškiai parašyta – skirti kompensacijas.
Vilniaus savivaldybė pasirašė taikos sutartį ir pažadėjo išmokėti kompensacijas. Bet ji sutinka dabar sumokėti tik toms šeimoms, kurios kreipėsi į teismą, kitoms – ne“, – pasakojo S.Novapolskaja.
Pasak jos, iš viso teismuose savo teises gynė 15 čigonų šeimų ar vienišų asmenų, nors su šia problema susidūrė kur kas daugiau šeimų. Ji pabrėžė, kad iš taboro iškeltiems čigonams sudėtinga išsinuomoti būstą tiek dėl bendruomenės nepalankaus požiūrio į šią etninę grupę, tiek dėl didelių nuomos kainų.
„Ne visos šeimos yra daugiavaikės, yra ir vienišų moterų, kurios tikrai negali išsinuomoti būsto Vilniuje, net ir dirbdamos. Ir jos, aišku, ieško kambarių Vilniaus rajone. Dabar šios buvusios taboro gyventojos liks be jokios paramos“, – sakė S.Novapolskaja.
Sostinės valdžia 2016–2019 m. vykdytai čigonų integracijos į visuomenę programai skyrė beveik 1 mln. eurų, iš viso iš taboro iškeldinta per 400 čigonų.
Prieš dešimtmetį vykusio surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 2100 čigonų.
