Nors net keli teismai pastarąjį įpareigojo nugriauti, jis vis dar stovi. Apie užsakytą susidorojimą prakalbusi I. Šakalienė tikina, kad anksčiau ar vėliau pastatą pavers griuvėsiais, bet dėl to patirtą žalą teks atlyginti valstybei.
Temidės verdiktas neįvykdytas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja I. Šakalienė ir jos šeima praktiškai pralaimėjo kelerius metus trukusią kovą dėl pačiame uostamiesčio centre, K. Donelaičio gatvėje, esančio apie 13 arų žemės sklypo. Jame stovi ne tik apleistas XIX amžiaus antrosios pusės namas, bet ir naujai išdygęs dviejų aukštų statinys.
Visas šis turtas priklauso bendrovei „Donelaičio namai“, kurios didžiausia akcininkė yra I. Šakalienė. Likusios akcijos priklauso jos dukroms Imantei ir Mažvydei. Pastaroji yra bendrovės direktorė.
Net du teismai konstatavo, kad senojo namo kieme naujai pastatytas dviejų aukštų pastatas su mansarda turi būti nugriautas. Šis sprendimas jau įsiteisėjo, tačiau jis ir toliau stovi lyg niekur nieko.
I. Šakalienė „Vakarų ekspresą“ patikino, jog teismo sprendimą vykdys.
„Nurodytas nerealus pastato griovimo terminas. Teismo sprendimą vykdysime, bet tam privalu atlikti reikiamas procedūras, kurios jau yra pradėtos.
Valstybė privalės atlyginti patirtą žalą.
Tikimės, kad dėl to su ja bylinėtis neprireiks, tačiau neatmetame ir tokios galimybės“, – sakė I. Šakalienė.
Pranašinga pirmoji nesėkmė
Prieš kiek daugiau nei metus Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje viešąjį interesą ginanti Generalinė prokuratūra metė pirštinę I. Šakalienei. Nors Temidė pripažino, kad prokurorų ieškinys pagrįstas tik iš dalies, jos verdiktą galima vertinti kaip valdininkės pralaimėjimą.
Prokurorai siekė negaliojančiomis pripažinti keturias valstybinės žemės sklypo K. Donelaičio gatvėje pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas tokiomis pripažino dvi. Konstatuota, kad jas sudarant (2014 metais) pažeistos imperatyviosios įstatymų nuostatos.
Ne aukciono tvarka, lengvatinėmis sąlygomis, perleista didesnė dalis žemės sklypo ploto, nei reikalinga I. Šakalienės dukterims nuosavybės teise turimoms patalpoms eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Todėl už likusias sklypo dalis buvo galima gauti didesnį pelną jas išnuomojant ar parduodant aukcione.
Konstatuota, jog žemės sklypai (3,89 ir 4,11 aro) privalo vėl tapti valstybės nuosavybe, o seserims turi būti grąžinti už juos sumokėti pinigai – 3 451,64 Eur ir 4 370,67 Eur. Panaikintos ir „Donelaičio namų“ su jomis sudarytos akcijų pasirašymo sutarčių dalys dėl žemės sklypo dalių bendrovei perleidimo, taip padidinant jos įstatinį kapitalą.
Teismas nusprendė, jog pačiai I. Šakalienei 2006 m. ir 2007 m. valstybinė žemė parduota teisėtai. Ji galėjo guostis ir tuo, kad išsaugojo statybos leidimą rekonstruoti joje stovintį XIX amžiaus pastatą.
Tačiau teismas negaliojančia pripažino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos jai išduoto leidimo dalį dėl dviejų aukštų priestato su mansarda statybos.
Valdininkė jį įpareigota nugriauti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis bei sutvarkyti statybvietę.
Miesto valdžią ir NŽT neapgynė
Sulaukusi kelių skundų, Generalinė prokuratūra ginti viešąjį interesą ėmėsi po to, kai to daryti nesutiko Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai.
Prokurorų teigimu, I. Šakalienės sklype vyksta ne senovinio gyvenamojo namo rekonstrukcija, o naujo pastato statyba. Neva to daryti nebuvo galima, nes atsakovams priklauso tik gyvenamasis namas, bet ne visi sklype buvę statiniai. Naujas pastatas greitai atsirado vietoj nugriautos skalbyklos bei sandėlio. Tuo metu senovinio pastato rekonstrukcija nejuda. Kaip teisintasi, dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsakovėmis šioje byloje buvo ne tik trys moterys ir jų valdomi „Donelaičio namai“. Analogišką joms poziciją palaikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija bei Nacionalinė žemės tarnyba.
Skundas padėtį tik pablogino
Kaip ir prognozuota, pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliacinius skundus parašė prokurorai, I. Šakalienė su dukromis, bendrovė „Donelaičio namai“ ir NŽT.
Šių metų gegužę paaiškėjo, kad tai daryti apsimokėjo tik teisėsaugininkams. Klaipėdos apygardos teismo nutarimas pakeistas iš dalies. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija panaikino tris NŽT įsakymus dėl žemės sklypų K. Donelaičio gatvėje pardavimo. Negaliojančiu pripažintas ir leidimas rekonstruoti senovinį statinį.
Naują pastatą savo lėšomis įpareigota nugriauti ne tik NŽT. Pusę atliktų griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų išlaidų privalės apmokėti I. Šakalienė.
Teismas pabrėžė, jog šalia gausiai žmonių lankomo Klaipėdos skulptūrų parko esantis žemės sklypas gali duoti kur kas didesnę naudą, jei bus panaudotas visuomenės poreikiams.
Pro teisėjų kolegijos akis nepraslydo faktas, jog I. Šakalienės šeima pirmiausia suskubo ne rekonstruoti labiausiai matomą apleistą ir avarinės būklės XIX amžiaus antrosios pusės pastatą, bet jo kieme pradėjo naujo pastato statybas. Tai įvertinta kaip siekis kuo greičiau užstatyti ginčų objektu tapusį žemės sklypą, taip apsunkinant galimą jo atidavimą valstybei.
Neleidžia užmiršti
Po I. Šakalienei ir jos šeimai bei valdomai bendrovei „Donelaičio namai“ nepalankaus teismo sprendimo praėjo keli mėnesiai. Į tai dėmesį atkreipė ir Klaipėdoje išrinkta Seimo narė Ligita Girskienė.
„Pirmiausia kreipiausi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją prašydama pradėti tyrimą dėl valdininkės elgesio ir galimo interesų supainiojimo. Tiek VTEK, tiek Savivaldybė man atrašė, kad nuo nusižengimo padarymo, tai yra nuo reikalų tvarkymo pradžios, praėjo daugiau nei 3 mėnesiai ir tyrimo jie nepradės.
Taip išeina, kad valstybės tarnautojas gali tvarkytis šeimos reikalus pasinaudodamas tarnybine padėtimi, dėl einamų pareigų pasiekiama informacija bei ryšiais ir nesulaukti už tai jokios drausminės atsakomybės.
Man taip netinka. Apskundžiau VTEK sprendimą teismui. Jis atsakė, kad aš, kaip Seimo narė, neturiu teisės į jį kreiptis dėl viešo intereso gynimo„, – vakar kalbėdama su „Vakarų ekspresu“ stebėjosi L. Girskienė.
Parlamentarė kreipėsi ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, klausdama, kada bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo sprendimas.
„Inspekcija atliko faktinių aplinkybių patikrinimą statybvietėje ir konstatavo, kad pastatas tebestovi. Parašė, jog imsis veiksmų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Laukiame teisybės triumfo, – neslėpė sarkazmo L. Girskienė.
Užsakyta ataka?
Pati I. Šakalienė įtaria, kad visa ši istorija ir prieš jos šeimą nukreipti teisėsaugos veiksmai tėra galimas siekis įvykdyti nepatenkinto kaimynystėje gyvenančio žinomo verslininko norus.
„Nenorima, jog būtų galima naudotis pro verslininko namus einančia miesto gatve. Eismas ja iki šiol ribojamas. Anksčiau ar vėliau visa tiesa paaiškės ir bus galima paviešinti visus šios istorijos veikėjus. Pažeidžiant įstatymus informacija apie mūsų šeimą rinkta ne vienerius metus. Žinome tiek buvusių ir esamų Savivaldybės darbuotojų bei politikų pavardes.
Dabar jau suvokiame, kodėl panaudotas visas arsenalas juodųjų technologijų, pasitelkiant nesąžiningus asmenis. Taip mes, lietuviai, stengiamės sutarti su kaimynais. Mes ne kartą spausti už neadekvačią kainą perleisti šitą objektą. Tikrai nesitikėjome tokios įvykių eigos. Galime tik spėti, kad šio juodojo scenarijaus režisierius jau žinojo proceso baigtį dar jam net neprasidėjus“, – teigė I. Šakalienė.
Ji neslėpė, kad nugriovus pastatą jo vietoje gali atsirasti privatūs senelių globos namai. Jei šis planas nepavyks, bus statomas priestatas ir remontuojamas senasis namas.
