Ši istorija prasidėjo, kai sovietmečiu sunaikinto Karklės (Klaipėdos r.) žvejų kaimo senbuvei Magdalenai Tydikienei pavyko susigrąžinti iki sovietų okupacijos jos giminei priklausiusį 15,7 hektaro sklypą. Jis, kaip ir kitos senųjų gyventojų valdos, atsidūrė PRP teritorijoje.
Prieš septynerius metus M.Tydikienės prašymu jos sklype atlikti istoriniai tyrimai. Pagal XX a. pradžios žemėlapius apytiksliai nustatyta, kad XIX amžiaus antrojoje pusėje vietovė iš kraštų buvo apstatyta, – arčiau jūros dunksojo žvejų sodybos, atokiau į šiaurę – ūkininkų trobesiai.
Bet tyrimai neatskleidė, kokių konkrečiai statinių M.Tydikienei grąžintoje žemėje būta. Viename išlikusiame 1936 metų žemėlapyje ten buvo pažymėtos tik pievos.
Žvalgomuosius tyrimus atlikę specialistai prie tvenkinio surado stambių akmenų sąvartų, plytų nuolaužų. Visa tai įvertinta kaip čia galbūt buvusios senos sodybos liekanos.
Daugiau kaip 7 hektarų žemės sklypą iš M.Tydikienės įsigijusi Aleksandra Vysockaja-Sadovskienė Klaipėdos rajono apylinkės teismo paprašė nustatyti juridinį faktą, kad čia iš tikrųjų būta trobesių.
Senųjų sodybų paieškos
Prieš tai M.Tydikienė irgi prašė iš PRP direkcijos pažymos, įrodančios, kad susigrąžintoje žemėje būta kokių nors senų trobesių.
Tačiau aplinkosaugininkai jos karkliškei neišdavė – jos įsivaizduojama sodybvietė nebuvo pažymėta ir parko planavimo dokumentuose.
Tiesa, vienas Karklės kaimo senbuvis prisiminė vaikystėje ten matęs kažkokius statinius, bet jo pasakojimai kėlė abejonių, nes nesutapo su kitais dokumentais.
Įrodžius, kad A.Vysockajos-Sadovskienės įsigytoje žemėje anksčiau stovėjo namai, jai būtų atsivėrusi galimybė Šaipių kraštovaizdžio draustinyje atkurti neva išnykusią sodybą.
Socialiniuose tinkluose netgi pasirodė žinių, brėžinių, kad buvusio Karklės kaimo apylinkėse netoli jūros, senųjų sodybų vietoje, bus plėtojamas gyvenamųjų namų statybos projektas.
Aplinkosaugininkai sunerimo
Klaipėdos rajono teismas, pasiremdamas istorikų ir archeologų tyrimų duomenimis, A.Vysockajos-Sadovskienės prašymą patenkino – juridiškai patvirtino, kad ten kadaise būta kažkokių trobesių.
Tačiau įmonės „Statybų archeologija“ tyrimų duomenys apie tame sklype aptiktus lauko riedulius, XIX–XX a. datuojamas degtas plytas, dubens šukę, durų vyrį, sklendę, laikiklį, pluktos molio aslos fragmentą įtikino tik teismą, bet ne aplinkosaugininkus.
„Išlikusioje kartografinėje medžiagoje pažymėtos visos Klaipėdos krašto gyvenvietės ir statiniai.
Pievose surankiotų molio šukių, senolių kalbų tikrai neužtenka konstatuoti, kad ten būta kokių nors sodybų“, – teismams naujakurių pateikiamus duomenis nepatikimais, o gal net ir tyčia suklastotais siekiant gauti leidimus naujoms statyboms vadino PRP vadovas Darius Nicius.
Ne juokais susijaudinę dėl grėsmės saugotinoms pajūrio teritorijoms aplinkosaugininkai kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Mokslinę archeologinę komisiją – paprašyta įvertinti „Statybų archeologijos“ veiklą draustinyje ir jos radinius išnykusiame Karklės žvejų kaime.
Žemėlapiai išsklaidė abejones
Ši įmonė Karklės naujakurių užsakymu pajūryje atliko ir daugiau tyrimų, susijusių su išnykusių senųjų sodybų paieška, vėliau sukėlusių tam tikrų abejonių dėl duomenų patikimumo.
PRP direkcija, kaip suinteresuotas asmuo, apskundė Klaipėdos rajono teismo sprendimus dėl senųjų sodybviečių nustatymo pasiremiant abejotinais istorikų ir archeologų tyrimų duomenimis.
Maža to, „Statybų archeologijos“ užsakomąja veikla valstybės saugomose teritorijose susidomėjo ir Klaipėdos apygardos prokuratūra – pradėtas ikiteisminis tyrimas.
A.Vysockajos-Sadovskienės ir PRP direkcijos apeliacinių skundų tyrimas aukštesnės instancijos teisme užtruko – ilgokai laukta prokurorų išvadų dėl galimo duomenų klastojimo.
Prireikė nemažai laiko, kol iš Vokietijos archyvų buvo gauti papildomi kartografiniai duomenys, išsklaidę bet kokias abejones, – įvairių laikotarpių žemėlapiuose jokių neva buvusių senų sodybų A.Vysockajai-Sadovskienei parduotame Šaipių žemės sklype neužfiksuota.
Molio šukės – ne įrodymas
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Vokietijos naciai aneksuotą Lietuvos pajūrį nufotografavo iš oro nuo Nemirsetos iki pat Melnragės.
Senosios aeronuotraukos tiktai patvirtino PRP direkcijos išvadas, kad tuo metu sodybų, kurių su žiburiu ieško dabartiniai žemių savininkai, jau ar išvis nebuvo.
Klaipėdos apygardos teismas įvertino šias aplinkybes ir panaikino A.Vysockajai-Sadovskienei palankų žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl jurinio fakto nustatymo.
Konstatuota, kad žemės savininkė Šaipių draustinyje negali statyti naujų namų, – tai leistina tik atkuriant neabejotinai pajūryje buvusias senas sodybvietes.
Patikimiausi įrodymai – ne molio puodynių šukės, čerpės, seni gelžgaliai, surūdiję kibirai, o archyvų duomenys ir kartografija.
Tiesa, prokurorai ikiteisminį tyrimą dėl galimo istorinių ir archeologinių duomenų klastojimo nustatant Karklėje išnykusias sodybvietes nutraukė – „Statybų archeologijos“ veikloje nusikaltimų neįžvelgta.
Pamatai – įžūli apgaulė
„Klaidų pasitaiko, bet archeologinių radinių ir kitų sodybviečių požymių niekas sąmoningai neklastojo. Tik vienoje pažymoje netyčia įsivėlė klaida.
Kai duomenų neužtenka, mums užsakomi archeologiniai tyrimai, kad būtų pagrįstas sodybų buvimo faktas. Kas čia blogo – tokią žmonių teisę apibrėžia įstatymai“, – PRP specialistų, prokurorų įtarimus neigė „Statybų archeologijos“ akcininkas ir vadovas Donatas Zubickas.
D.Nicius apgailestavo, jog dėl Lietuvoje suformuotos ydingos teisinės praktikos ne tik menkas neolito laikų grumstas, bet ir į laukus paslapčia atbogintas statybų laužas žemių savininkams tampa dingstimi reikalauti, kad saugotinose teritorijose būtų atkuriamos sodybos, kurių čia gal niekada ir nebuvo.
Pasitaiko itin įžūlių apgaulių. Vienas Karklėje žemių prisipirkęs naujakurys į laukus atsiuntė darbininkų, jie po velėna prikaišiojo akmenų, plytgalių ir pradingo.
Po kelerių metų šeimininkas, pasikvietęs archeologus, prašė patvirtinti iš piršto laužtą „istorinį faktą“, kad čia neva aptikta kažkokių senos trobesių liekanų.
Paaiškėjo, kad jokios sodybvietės ir ten nebuvo. Žemėlapių neprireikė – viena sąžininga karkliškė teisme paliudijo mačiusi, kaip samdiniai žemvaldžio nurodymu rausė duobes ir vertė į jas riedulius.
Galima savavaliauti
„Žemę pajūryje atgavę ar iš kitų įsigiję asmenys stengiasi ją parduoti brangiau. Vieni griebiasi apgaulės pasitelkę abejotinus liudininkus, kiti mėgina jai suteikti didesnę vertę užsakydami istorinius ir archeologinius tyrimus“, – tokią tendenciją ne tik Karklėje regi D.Nicius.
Savivaldybės vadovaujasi bendraisiais teritorijų planavimo ir tvarkymo dokumentais, o valstybės saugomose teritorijose, pasirodo, galima kurtis chaotiškai.
Prieš tai tereikia teismuose nustatyti juridinį faktą, kuris žemių savininkams suteikia teisę statyti namus niekur nepažymėtose vietose.
Klaipėdos apygardos teisme narpliojamos dar dvi panašios civilinės bylos, susijusios su buvusių sodybviečių PRP teritorijoje ir abejotinų juridinių faktų nustatymo aplinkybėmis.
A.Vysockaja-Sadovskienė kreipėsi į Lietuvos aukščiausiąjį teismą (LAT) ir nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą nesilaikyta teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, atkreipė dėmesį į kitus, juos nuomone, procesinius pažeidimus.
Staigmena – krašto praeitis?
Pareiškėjos nesuglumino ir tai, kad Klaipėdos kraštas su Karklininkų kaimu iki 1876 metų priklausė Prūsijos karalystei, o paskui – Vokietijos imperijai.
Net jeigu A.Vysockajos-Sadovskienės įsigytoje žemėje iki XX a. pradžios ir būta kokių nors žemėlapiuose nepažymėtų trobesių, čia tada galiojo ne Lietuvos, o kitos valstybės įstatymai, nepritaikomi sklypų pirkėjams dabar.
A.Vysockaja-Sadovskienė savo skunde apeliacinio teismo sprendimą įvertino kaip siurprizą – tvirtino, kad teisėjai, esą viršiję savo įgaliojimus, jos bylai svarbius papildomus duomenis „surinko savarankiškai iš nepatikimo šaltinio – interneto svetainės „Vikipedija“.
Moteris piktinosi ir tuo, kad sureikšminta kartografija, jai nesuteikta galimybė dėl to pasakyti savo nuomonę, neatsižvelgta į nutrauktą ikiteisminį tyrimą, paneigusį abejones dėl jos sąžiningumo, veiksmų teisėtumo.
LAT teisėjų kolegija Šaipių žemės savininkės skundo netenkino – A.Vysockajos-Sadovskienės nurodomos aplinkybės įtakos priimant objektyvų sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo neturėjo.
Klaipėdos apygardos teismo veikloje jokių procesinių pažeidimų nepastebėta. Neskundžiama LAT nutartimi apeliacinis sprendimas nepakeistas – paliktas galioti toks, koks yra.
