„Kiek kainuos šešių butų remontas?“
Penkių asmenų šeima, gyvenanti vieno Vilniaus miegamųjų rajonų daugiabučio aštuntame aukšte, savaitgaliui iškeliavo į pajūrį. Deja, grįžus jų laukė labai nemaloni staigmena – vandeniu užtvindytas butas ir pikti kaimynai. Suplyšus klozeto bakelio žarnelei, vanduo iš atsivėrusios angos nevaržomai plūdo visą parą.
Trijų kambarių bute buvo užlietas tualetas, prieškambaris ir vienas kambarys. Šiose patalpose buvo sugadintas parketas, medinės spintos, pažeistos sienos. Tačiau tai buvo ne baisiausias dalykas, kurį buto šeimininkai rado grįžę iš pajūrio. Pasirodo, iš jų buto vanduo skverbėsi į žemiau gyvenančių kaimynų butus. Daugiau nei parą aštuntame aukšte iš suplyšusios klozeto žarnelės bėgęs vanduo pasiekė net trečiojo aukšto gyventojų butą. Taigi buvo apgadintas ne tik butas, kuriame viskas įvyko, bet dar penki butai, esantys žemiau.
„Savo butą dar susitvarkysime, bet kaip su kaimynais? Visi pikti, nepatenkinti ir reikalaujantys žalos atlyginimo. Kaip su jais susitarti ir kaip atlyginti jų nuostolius? Kiek kainuos šešių butų remontas?“ – tuo metu užplūdusiomis mintimis dalinasi buto, kuriame trūko žarnelė, savininkas.
„Visa laimė, kad buvome apsidraudę. Draudimo bendrovė įvertino mūsų patirtą žalą, sudarė vidutinę reikalingų remonto darbų sąmatą ir atitinkamą sumą pervedė į mano banko sąskaitą. Galėjome pradėti buto remontą“, – pasakoja savininkas. Draudimo bendrovė buto savininko patirtus nuostolius įvertino 6000 eurų, kurių užteko tualeto, prieškambario bei kambario grindų ir sienų remontui, naujoms spintoms įsigyti.
Istorijos herojus džiaugėsi turėjęs ir civilinės atsakomybės draudimą, kuris padengė kaimynų patirtus nuostolius. Jo žiniomis, kaimynams padaryta žala buvo įvertinta apie 8000 eurų. „Iš kur gi būtume gavę tokią pinigų sumą? – retoriškai klausia buto savininkas. – Ačiū Dievui, draudimo bendrovė pati aiškinosi su kaimynais ir mums nereikėjo veltis į ginčus ir barnius su jais“.
Buto šeimininkas priduria, kad visiems rekomenduotų apsidrausti, ypač gyvenantiems daugiabutyje. „Turime tris vaikus ir nemažą akvariumą, niekada negali žinoti, kas nutiks. Tad po šitos istorijos nutariau padidinti civilinės atsakomybės draudimo sumą, kad dar ramiau gyvenčiau ir nebijočiau išvažiuoti atostogų ilgesniam laikui.“
Ar aplietų butų savininkai turėjo būsto draudimą, vilnietis, papasakojęs savo istoriją, sako nežinantis, nes draudimo bendrovė pati tai aiškinosi. Jei aplieti kaimynai turėtų draudimą, jie galėtų kreiptis į savo draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, o šioji savo ruožtu kreiptųsi į kaltininką ir reikalautų atlyginti išmokėtą sumą.
„Mano manymu, dar baisiau, jei pats neturi civilinės atsakomybės draudimo. Su piktu aplietu kaimynu gal ir gali pavykti susitarti, o štai su draudimo bendrove, kuri kaimynams išmokėtą sumą išieškos per antstolius, – nelabai“, – sako Tatjana Gaivoronskaja, „Capital Insurance“ plėtros vadovė.
„Labai svarbu yra turėti civilinės atsakomybės draudimą, kad padaryti nuostoliai būtų atlyginti arba neapsidraudusiam kaimynui, arba apsidraudusio nukentėjusio kaimyno draudimo bendrovei. Jei yra žinomas kaltininkas, jis privalės atlyginti atitinkamą draudimą turinčiam asmeniui išmokėtą sumą. Toks yra pinigų ciklas draudimo versle.“
Turėti draudimą neužtenka
„Apie 70-80 proc. žalų yra apipylimai. Jų ypatingai padaugėja prasidėjus šildymo sezonui: tai radiatoriai trūksta, tai kaimynas kaimyną aplieja ir pan.,“ – savo patirtimi dalinasi Algirdas Daukšas, nepriklausomos žalų administravimo ir sureguliavimo įmonės UAB „Finance properties“ direktorius. Jo nuomone, būstą ir turtą apdraudę turėtų būti visi. Tačiau turėti draudimo polisą neužtenka.
Žalų vertintojai kasdien susiduria su ginčais, kilusiais tarp draudimo bendrovių ir klientų – privačių asmenų, įmonių ar bankų. Dažniausiai ginčai kyla dėl žalos dydžio. Labai svarbu žinoti, ne tik kokia yra draudimo kaina, kokią draudimo įmoką reikės mokėti, bet ir kokios draudimo taisyklės galioja įsigytam polisui.
„Kiekvienas polisas turi tam tikras taisykles ir pagal jas žalą įvertiname. Viskas priklauso nuo draudimo sutarties. Draudimo sutartis yra polisas plius taisyklės, kurių, deja, niekas neskaito, nors pasirašydamas dokumentus ir sumokėdamas draudimo įmoką jis patvirtina, kad su taisyklėmis susipažino. O paskaito ir sužino, su kuo sutiko, tik tada, kai jau nutinka bėda“, – sako A. Daukšas.
Žmonės sąmoningėja
Draudimo rinkos atstovai pripažįsta, kad daugėja savanoriškai draudžiančiųjų būstus ir turtą. „Kol kas dažniausiai įsigyti būsto draudimą žmones priverčia bankas. Būtent bankas juos įpareigoja saugoti įkeičiamą turtą ir pasirūpinti, kad jei kas nutiktų, būtų atlyginti nuostoliai. Tačiau žmonių sąmoningumas didėja“, – pasakoja nepriklausomas ekspertas A.Daukšas. Jam pritaria ir „Capital Insurance“ plėtros vadovė T. Gaivoronskaja.
„Žmonės mato konkrečių pavyzdžių artimoje aplinkoje ir vis dažniau susimąsto, kad būsto ir turto draudimas yra reikalingas ir jiems, nes ir jie nėra apsaugoti nuo nelaimės, kuri nutiko jų artimiesiems“.
„Vis dėl to dar pasitaiko atvejų, kad žmogus skambina ir prašo draudimo tada, kai jo reikėjo jau vakar, kai jau kažkas atsitiko. Ir nemažai žmonių draudimą, tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto, vertina pagal poliso įmoką, o ne pagal apsaugas, draudimo bendrovės nustatytus draudiminius įvykius ir kitas taisyklėse įrašytas sąlygas“. T.Gaivoronskajos nuomone, draudiminio produkto gerumą nusako ne jo kaina, o jo atitikimas konkretaus kliento poreikiams.
