Šių metų konferencija tema „Renovacijos proveržis, žaliasis kursas ir inovacijos“ vyko Druskininkuose. Renginys neatsitiktai vyko šiame kurorte – Druskininkai pagal renovacijos rodiklius yra sparčiausių miestų trejetuke, čia iki šiol atnaujinta 39 proc. visų daugiabučių.
Lietuvoje kiekvienais metais planuojama didinti daugiabučių renovacijos tempus, nes senų būstų modernizavimas siejasi su ES užsibrėžtu žaliuoju kursu – iki 2050 m. tapti pirmuoju neutraliu klimatui žemynu. Todėl siekiama ieškoti priemonių, lengvinančių renovacijos procesą, ir didinti savivaldybių ir gyventojų motyvaciją modernizuoti daugiabučius.
Efektyvumo siekiama supaprastinant procesus
Nuo lapkričio mėnesio prie Aplinkos ministerijos pradės veikti renovacija užsiimantis kompetencijų centras. Jis administruos daugiabučių namų atnaujinimo programą, koordinuos visas priemones, skirtas pastatų energiniam efektyvumui didinti, teiks pagalbą savivaldybėms, renovacijos administratoriams ir gyventojams.
Aplinkos viceministro Dariaus Kvedaravičiaus teigimu, naujasis kompetencijų centras įsitrauks į sudėtingesnių atvejų sprendimą, pasiūlys naujų įrankių investicijų planui rengti, unifikuos sprendimus ir pateiks standartinius šablonus, kurie palengvins darbą renovacijos administratoriams.
„Siekiant dar didesnio spartumo procesai optimizuojami arba keičiami jau dabar, kad modernizacijos eigoje būtų kuo mažiau trukdžių. Šiuo metu jau pakeista balsavimo tvarka – žmonės gali atiduoti savo balsą nuotoliniu būdu ir priimti sprendimus greičiau ir paprasčiau. Taip pat ketinama palengvinti ir investicinių planų tvirtinimo mechanizmą, kad sutartis su rangovu būtų galima sudaryti greičiau“, – teigia D.Kvedaravičius.
Daugiau dėmesio planuojama skirti ir rinkos kainų pokyčiams. Jos bus atnaujinamos dažniau, todėl bus galima parengti kokybiškesnius investicijų planus.
Siekis įtraukti daugiau savivaldybių ir sustiprinti proceso dalyvių atsakomybę
Renovacijos žemėlapis rodo, kad Lietuvoje yra savivaldybių, kuriose renovuota daugiau nei pusė daugiabučių, tačiau yra ir tokių, kur, deja, neatnaujintas nė vienas daugiabutis. Šiuo metu rengiami teisės aktų pakeitimai, kurie būsto modernizacijos procesą skaidrins ir paprastins, todėl tikimasi, kad į renovaciją įsitrauks ir pasyvesnės šalies savivaldybės.
Anot aplinkos viceministro, viena pagrindinių kompetencijų centro užduočių bus informuoti ir edukuoti savivaldas apie renovaciją, paaiškinti, kokia yra jos nauda, iš įvairių perspektyvų, – pradedant pagerėjančia gyvenimo kokybe, baigiant mokesčių už šildymą sumažėjimu.
„Įgyvendindami pokyčius atsižvelgiame ir į nesėkmės istorijas, kai šaukštas deguto sugadina visą medaus statinę. Tad planuojame sustiprinti renovacijos proceso dalyvių atsakomybę. Norime, kad visi labai aiškiai žinotų savo atsakomybę: tiek atliekantys techninę priežiūrą, tiek rangovai ir administratoriai, kad nebūtų tokių atvejų, kai gyventojai paliekami vieni su savo nelaime“, – sako D.Kvedaravičius.
Renovacija – vienintelis būdas kontroliuoti mokesčius už šildymą
Šį rudenį kaip niekada didelė paskata atnaujinti daugiabutį – išaugusios šildymo kainos. Vidutiniškai jos kils apie 30 proc., o Vilniuje dar daugiau. Renovuoto daugiabučio 60 kv. m ploto buto savininkai vidutiniškai mokės per 20 Eur dydžio sąskaitas, o nerenovuoto – net 3–4 kartus daugiau.
„Jeigu gyvenimo kokybės ir komforto argumentai nebuvo pakankami, šiuo metu renovuoti namus paskatins didėjančios šilumos kainos. Vienintelis realus būdas, esantis gyventojų rankose, sumažinti savo išlaidas šildymui – renovacija“, – teigia aplinkos viceministras.
Nors pandemija renovacijos tempą pristabdė, darbai nesustojo. Atsižvelgiant į visas aplinkybes – žmogiškųjų išteklių trūkumą, aukštas žaliavų kainas ir pandemiją, renovacijos tempas yra pakankamas.
Šalyje šiuo metu renovuojama per 1,3 tūkst. daugiabučių, o beveik dešimtadalis pastatų jau yra atnaujinti.
Primename, kad aštuntas kvietimas atnaujinti daugiabučius pratęstas iki šių metų pabaigos. Šį rudenį kaip niekada didelė paskata at- naujinti daugiabutį – išaugusios šildymo kainos. Vidutiniškai jos kils apie 30 proc., o Vilniuje dar daugiau. (Užs. Nr. 21B222-18)
