Kauno senamiestyje Smalininkų gatvės 3 numeriu pažymėtas pastatas 2017-ųjų pavasarį pakliuvo į pirmąjį savivaldybės tarnautojų sudarytą griautinų statinių sąrašą.
Sprendimas jį nušluoti nuo žemės paviršiaus buvo motyvuojamas tuo, esą statinys iškilo neteisėtai.
Kiek anksčiau savivaldybė surengė repeticiją ir pašalino kelis šimtus valstybės žemėje stovinčių garažų.
Darbus buvo pavesta atlikti savivaldybės valdomos įmonės „Kauno švara“ darbuotojams, jie nurodymą įvykdė.
Dabar dėl šio įvykio Kauno savivaldybės atstovams tenka aiškintis teisme, o teismų praktika nieko gero nežada.
Numano tikrąją priežastį
Bendra Lietuvos ir JAV įmonė „Bost-Baltik“ dar 1992 metais kreipėsi į Kauno miesto valdybos vyriausiąjį architektą dėl paviljonų statybos Smalininkų gatvėje. Jo nurodymu buvo parengtas prekybos paviljonų statybos projektas, jis suderintas su visomis tuometinėmis institucijomis.
Kauno miesto valdybos potvarkiu buvo įteisintos žemės sklypų žaliosios linijos laikiniems statiniams.
Keliais etapais iškilo 5 pastatai: administracinis pastatas su priestatu ir keli gamybiniai pastatai bei gamybinis pastatas su priestatu.
Teritorija aplink statinius remiantis parengtu projektu buvo aptverta tvora ir išasfaltuota, o savivaldybė suteikė adresą – Smalininkų gatvės 3-iasis numeris.
„Statiniai buvo statomi gavus visus būtinus leidimus, tačiau iki galo neįteisinti“, – patikino bendrovės „Bost-Baltik“ advokatas Aurelijus Gruodis.
Tiek jis, tiek įmonės vadovai neabejojo, kad statiniai užkliuvo tik todėl, kad trukdė Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeimos kontroliuojamai įmonei statyti restoraną „McDonald’s“ – pastarąjį supantis žemės sklypas ribojosi su senaisiais statiniais.
Statinių nepavyko įteisinti
Kiek daugiau kaip prieš 15 metų statinių šeimininkai pabandė sutvarkyti formalumus ir juos įteisinti.
2005 metų birželio 13 dieną buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai, o 2006 metų kovo 20 dieną bendrovė „Bost-Baltik“ kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nustatyti faktą, kad įmonė įgijo nuosavybės teisę į paviljonus įgyjamąja senatimi.
Kauno apygardos teismas 2007-ųjų gruodį pareiškėjos pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad objektas yra savavališka statyba, todėl jos negalima įteisinti įgyjamąja senatimi.
Bendrovės advokatas A.Gruodis pripažino, kad pastatai nebuvo iki galo įteisinti. Jo nuomone, siekiant šio tikslo buvo pasirinkta netinkama veiksmų seka.
„Norint įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi iš pradžių pastatas turi būti pripažintas tinkamu naudoti“, – mano teisininkas.
2017 metų liepos 24 dieną Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodymu savivaldybės kontroliuojama įmonė „Kauno švara“ pradėjo griauti ir per dvi dienas nugriovė visus pareiškėjai priklausančius pastatus.
Pagalbos šauksmo neišgirdo
Kartu buvo sunaikintas visas juose esantis turtas, įskaitant kompiuterius su buhalterinės apskaitos programa, taip pat visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Bendra žala sudarė 92,1 tūkst. eurų, kuriuos dabar įmonė siekia prisiteisti iš Kauno savivaldybės.
Atsakovu šioje byloje taip pat nurodyta Lietuvos valstybė.
Bendrovės „Bost-Baltik“ vadovas Juozas Atkočius apie planuojamą statinių griovimą informavo ne tik policiją, bet ir valstybės politikus, visų teisinių ir teisminių institucijų vadovus, teisininkus prašydamas pasinaudoti turima įtaka ir užkirsti neteisėtą statinių nugriovimą.
Įmonės atstovai iš viso išsiuntė daugiau kaip 400 elektroninių laiškų, tačiau prašymas ignoruotas, o savavališkas statinių griovimas nesustabdytas.
Nustatė rimtų spragų
„Būdamas įvykio vietoje ir stebėdamas naikinamus pastatus pats skambinau policijai, tačiau niekas nereagavo į pranešimą“, – stebėjosi A.Gruodis.
Teisininkas neabejojo, kad Kauno miesto tarybos sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
„Šiuo atveju Kauno miesto taryba nesant teismo sprendimo nusprendė vykdyti teisingumą ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją vykdyti teisingumą ir nugriauti galimai nelegalius statinius“, – kalbėjo advokatas A.Gruodis.
Pasak jo, Kauno miesto taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti galiojančiuose teisės aktuose ir yra priskirti jos kompetencijai. Paprasčiau kalbant – draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai leidžiama.
„Savivaldybių taryboms nesuteikta teisė vykdyti teisingumo“, – įsitikinęs A.Gruodis.
Teisininko žiniomis, teismų praktika panašiose bylose buvo suformuota daugiau kaip prieš dešimtmetį – tąkart Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad griaudama sostinės pakraštyje įsikūrusio romų taboro pastatus Vilniaus valdžia viršijo įgaliojimus.
Atgailauti dar nesiruošia
Kauno savivaldybės vadovai, atrodo, nesijaučia padarę ką nors neteisėto ir nuomonės nekeičia.
„Statiniai buvo pastatyti neteisėtai“, – tikino Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.
Pasak jos, bendrovė pati prisiėmė tokių statinių neteisėtos statybos neigiamas pasekmes, nes nei nuomos sutartis, nei Kauno apygardos teismo 2007 metų gruodžio 4 dienos sprendimas jai jokių teisėtų lūkesčių dėl nuosavybės teisių į bet kokius statinius ginčo žemės sklype nesuteikė.
Maža to – bendrovė galėjo statyti tik laikinus statinius – prekybos paviljonus su administracinėmis patalpomis.
„Pareiškėja neįrodė nei kad ji pastatė statinius teisėtai, nei kad buvo teisėta jų savininkė“, – įsitikinusi R.Šimkaitytė-Kudarauskė.
Prašo, bet leidimo negauna
Tuo metu norintiems griauti senus apleistus pastatus kartais tenka dėl tokios teisės su Kauno savivaldybe kovoti net teismuose. Tuo įsitikino kelis dešimtmečius miesto vaizdą darkančio „Britanikos“ viešbučio savininkai.
Kęstučio gatvėje iškilęs viešbutis „Britanika“ pradėtas statyti dar 1986 metais, tačiau po ketverių metų darbai nutrūko.
Kelis kartus keitėsi statinio savininkai, o galimybė atsikratyti šio vaiduoklio sužibo prieš kelerius metus, kai jį įsigijo bendrovė „K26“ ir paskelbė planus įrengti šiuolaikišką viešbutį.
Kauno taryba iš pradžių palaimino projektą, tačiau po kelių mėnesių sprendimą atšaukė, o miesto valdžia nepateikė jokių aiškių argumentų.
Visi bandymai keisti projektą ir gauti miesto valdžios palaiminimą taip pat baigėsi nesėkme. Regionų apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino bendrovės „K26“ skundą ir panaikino savivaldybės administracijos pernai sausį priimtą sprendimą nepritarti viešbučio projektiniams pasiūlymams.
Teismas nustatė, kad pateikiamuose projektiniuose pasiūlymuose numatyti pastato ir sklypo užstatymo intensyvumo rodikliai neprieštarauja šioje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams.
Teismas taip pat konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nepritardama projektiniams pasiūlymams elgėsi neteisėtai ir nepagrįstai. Savivaldybės administracijos atstovai sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Architektai mato daugiau
Pasak žinomo architekto Gintauto Natkevičiaus, dažniausiai kalbama apie gerai matomus objektus, tačiau vertėtų pasižvalgyti po pačiame miesto centre esančius kiemus tarp Karaliaus Mindaugo prospekto ir Kęstučio gatvės bei Laisvės alėjos.
„Ten galima išvysti daugybę apgriuvusių garažų, sandėliukų. Architektams jų vaizdas kelia didesnį pasišlykštėjimą negu didieji apleisti statiniai“, – kalbėjo G.Natkevičius.
Būtent didieji pastatai anksčiau ar vėliau sulaukia atnaujinimo valandos – taip nutiko buitinių paslaugų įmonių komplekso „Juzė“ Savanorių prospekte, prekybos centro „Kalniečiai“ pastatams.
„Mažieji statiniai yra tikra pelkė, nes dalis jų pastatyti neteisėtai arba išvis neturi šeimininko“, – įsitikinęs architektas G.Natkevičius.
Griauti tokių statinių be teismo sprendimo negalima, o kiekvienu atveju teisinėms procedūroms inicijuoti reikia didelių išteklių – tiek finansinių, tiek žmogiškųjų.
Garažo savininkas teisme pasiekė pergalę
Bendrovės „Bost-Baltik“ inicijuota byla laikinai buvo sustabdyta, mat norėta sulaukti teismų praktiką formuojančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo.
Teismui pasiskundė kaunietis, kurio garažas buvo nugriautas remiantis tuo pačiu 2017 metų birželio 13 dienos Kauno tarybos sprendimu.
Vyras prašė atlyginti beveik 2 tūkst. eurų turtinę ir 1 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai jo skundą atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą tenkino iš dalies.
Už nugriautą garažą, stovėjusį valstybės žemėje, Kauno savivaldybė įpareigota kauniečiui sumokėti 500 eurų turtinei žalai atlyginti.
Teismas išaiškino, kad Kauno savivaldybės administracija neinicijavo daikto pripažinimo bešeimininkiu proceso, o teismas nėra priėmęs sprendimo perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei.
Sprendime taip pat sakoma, kad statinių naudojimo priežiūrą ir sanitarijos bei higienos taisyklių tvirtinimą, jų laikymosi kontrolės organizavimą, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimą reglamentuojančios normos nesuteikia teisės savivaldybės administracijai nugriauti statinį, todėl jos veiksmai buvo neteisėti.
