Miškų įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, išskyrus Neringos savivaldybę. Inicijuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis šiuo atveju galėtų tik savivaldybės taryba.
Įvertinęs projekto atitiktį Konstitucijai ir teisėkūros principams Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė jam pastabų.
„Manytina, kad rekreacinių teritorijų (ypač komercinės paskirties) formavimas sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą“, – sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Anot Seimo teisininkų, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis – rekreacinėms teritorijoms formuoti, gyvenamųjų pastatų teritorijoms miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijoms formuoti, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, „prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą“.
Seimo Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Seimo teisininkai siūlo dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados ir atlikti jo antikorupcinį vertinimą.
Miškų įstatymo pataisas inicijavo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantys parlamentarai Juozas Baublys, Eugenijus Gentvilas, Jonas Varkalys. Šią iniciatyvą parėmė ir kitų valdančiųjų ir opozicinių Seimo frakcijų atstovai.
