Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija surengė spaudos konferenciją, kurios metu Pagirių bendruomenės „Medeina“ pirmininkas, Pagirių bendruomenės „Gluosnis“ tarybos narys Vytautas Vyskupaitis pakomentavo situaciją šiame miestelyje.
Jo teigimu, apie bendrovės „Homanit“ atėjimą į Lietuvą kalbėta ne vienerius metus. Valstybinės institucijos pasiruošė tam: sumažino vandenvietės apsaugos zoną, pradėtas tiesti kelias būsimos gamyklos link, tačiau bendruomenė apie būsimus pokyčius informuota tik 2020 metų pabaigoje.
„Žinutė tokia, kad „Homanit“ ateina, gamykla stovės, keliai bus tiesiami“, – kalbėjo V.Vyskupaitis.
Kodėl vandenvietės apsaugos zona sumažinta, anot Pagirių atstovo, jiems taip ir nebuvo atsakyta.
Bendruomenė nuo praėjusių metų pabaigos išsiaiškino nemažai niuansų. Dėl vandenvietės kreiptasi į prokuratūrą, nustatyta nemažai pažeidimų tiesiant kelius. „Kyla klausimas, kodėl valstybė skiria dėmesį tik investuotojui, kur lieka bendruomenė? Bendruomenė lieka paraštėje.
Dėl gamyklos gyvenvietėje padidės tarša, dėl infrastruktūros pokyčių bus apsunkintas įvažiavimas. Kaip problemas spręsti, nekalbama. Valstybinės institucijos elgiasi taip, lyg gyventojai neturi jokių teisių savo gyvenamoje vietoje“, – apgailestavo pašnekovas.
„Homanit Lietuva“, gyventojų žiniomis, kreipėsi dėl ekonomikai svarbaus projekto statuso suteikimo. Bendrovė gautų nemažai lengvatų, tačiau nutylima, kiek bus pagerinta gyventojų gyvenimo kokybė.
Bendruomenė kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Vilniaus rajono savivaldybę. Buvo keltas klausimas, ar bendruomenė turės naudos iš šio projekto. Gyventojai nusivylę, kraštas 30 metų užmirštas, infrastruktūra apleista, parkai apleisti, tačiau institucijos ir toliau tyli.
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas komentavo, jog apie situaciją Pagiriuose žino nuo tada, kai į jį kreipėsi gyventojai. „Lietuvoje daug įstaigų, kviečiančių investuotojus į Lietuvą, tačiau jos siūlydamos vietas gamykloms statyti, užmiršta, kad ten gyvena žmonės, reikėtų paklausti jų nuomonės. Gamyklų projektai dažniausiai slepiami, o vietiniai žmonės geriausiai žino problemas, kurias jų gyvenamoje teritorijoje būtina spręsti. Pagiriai – gražus miestelis, garsėjęs šiltnamiais, bet infrastruktūra nepritaikyta didesniam transporto srautui, dėl ko ir susirūpinę gyventojai. Kaip ir dėl padidėsiančio užterštumo.
Vietinių reikalavimas, kad transportas būtų nukreipiamas į gamyklą apvažiuojant miestelį, bet po susitikimo su Vilniaus rajono savivaldybe, panašu, ji nusiplauna rankas. Esą buvo pastatytas stendas, gyventojai buvo informuoti, tačiau jų prašymai institucijas pasiekė per vėlai. Reikia iš anksto kreiptis į gyventojus, išgirsti juos, o ne vėliau sakyti, kad visi buvo informuoti.
Saugaus eismo klausimus bandoma spręsti, kalbama apie žiedinę sankryžą, bet jei gamyklą žadama atidaryti 2022 metais, kaip apsaugoti gyventojus nuo didžiulio srauto automobilių? Juk saugumą užtikrinsiančios infrastruktūros įrengimo darbus žadama atlikti iki 2025 metų. Pirmiausia reikia sutvarkyti infrastruktūrą, tuomet statyti gamyklą. Vyksta teisminiai procesai, laukiama, kol teismas priims sprendimą“, – kalbėjo A. Sysas.
Frakcijos narys Kęstutis Vilkauskas komentavo, jog jau metus veikia Visuomenės informavimo įstatymas, kurio laikomasi vangiai arba visai nesilaikoma. Visuomenė turėtų būti informuojama apie vykstančius pokyčius, su ja konsultuojamasi dėl sąlygų, ji įgalinama priimti sprendimus – šiuo atveju nė viena procedūra neišlaikyta. Kalbama, kad piliečiai turėtų aktyviau teikti siūlymus, tačiau sykiu tam užkertamas kelias.
Situacija Pagiriuose – chrestomatinis pavyzdys to, kas vyksta Lietuvoje. „Susitikimo su institucijomis metu neišgirdau konkrečių atsakymų. Susirinko spręsti klausimą, bet kaip jis bus išspręstas, niekas neatsakė. Investuotojas žino, kad jam sudarytos geros sąlygoas, tačiau „Investuok Lietuvoje“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija neatlieka savo namų darbų.
Į klausimą, ar gamyklos statybos bus valstybinės reikšmės objektas, atsakyta nebuvo. Kaip bus sprendžiama miestelio apvažiavimo problema atsakyta – lėšų tam neturima. „Jei valstybė su savo piliečiais pasielgė taip, turėtų prisiimti atsakomybę, nedelsdama priimti atitinkamus sprendimus“, – komentavo K. Vilkauskas.
Vietos bendruomenės žiniomis, gamykla, kurią ketinama statyti, gana didelė, veiks visą parą. Ji bus statoma arti gyvenamųjų namų, kels daug triukšmo ir taršos.
Kiek turima informacijos, įmonė deklaruoja, kad triukšmas sklis tik darbo metu, sukiasvoriai automobiliai irgi atvyks tik darbo metu. Gamykla bus miestelio centre, nuo mokyklos 300 metrų, artimiausi namai už kelių šimtų metrų, tačiau, anot bendruomenės atstovo, deklaruojama, kad išlaikomos sanitarinės apsaugos zonos.
Po bendruomenės kreipimosi į institucijas, kalbama apie smulkinimą uždaroje teritorijoje, garso sieneles. Gyventojus neramina Poveikio vertinimo ataskaitoje nurodyta informacija, kad kai kurios taršos normos ribinės, situacija bus gerinama naudojant pylimus, garso sieneles.
Teigiama, kad sveikatai itin kenksmingas formaldehidas neviršys normų. Gyventojai prašo gamyklos savininkų, kad būtų naudojamos šiuolaikiškos technologijos, monitoringo sistemos, kad būtų galima stebėti aplinkos oro taršą. Vietiniai jaustųsi ramiau, tačiau sulaukė atsakymo, kad to nenumato Lietuvos įstatymai.
Tas bendruomenės netenkina. Jei nuspręsta gamyklą statyti gyvenvietės viduryje, saugumą, anot Pagirių gyventojų atstovo, būtina užtikrinti. „Jei įstatymas neliepia to daryti, yra atvejų, kuomet nesilaikoma procedūrų, tenkinant gamyklos atėjimo sąlygas. Vienur įstatymo peržengti galima, kitur būtina idealiai laikytis“, – apgailestavo V. Vyskupaitis.
Vandenvietės Lietuvoje mažinamos ne pirmąsyk. Šis atvejis precedentas, nes valstybė galų gale nusprendė apginti savo turtą – to ėmėsi prokuratūra.
Bendrovės „Homanit Lietuva“ direktorius Andrius Ostrauskas „Lietuvos ryto“ „Sostinės“ žurnalistui balandį komentavo, kad vertinant poveikį aplinkai bus atliktas triukšmo ir taršos modeliavimas.
Įmonė tuomet pažadėjo imtis priemonių, kad už gamyklos ribų būtų suvaldytas ne tik triukšmas, bet ir kvapai, dulkės. Jo žodžiais, Pagirių gyventojai neturėtų baimintis ir dėl sumažintos vandenvietės apsaugos zonos.
Esą likusių gręžinių užtenka patenkinti didesnius ir vandens rezervo, ir gyventojų bei valstybės poreikius, net jei Astravo atominėje elektrinėje įvyktų incidentas.
