„Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys pristatė Lietuvoje atliktą apklausą, kur klausė, ką 25–50 metų žmonės mano apie būsto įsigijimą. Taip pat, ar koronaviruso pandemija pakeitė jų planus.
Kone pusė apklaustų žmonių teigė, kad pandemija nieko nepakeitė, jie kaip nuomojosi taip ir nuomojasi arba gyvena pas tėvus, dalis atsakė, kad nusprendė įsigyti nuosavą būstą arba kad gyveno pas tėvus ir pradėjo nuomotis, turėtą būstą pakeitė į didesnį, įsigijo sodybą ir pan.
Rinkoje, anot specialisto, šiuo metu vyksta keli dalykai: pandemija nepablogino finansinės situacijos, žmonės turi pakankamai pinigų įsigyti būstą. Be galimybių atsirado poreikiai. Dirbama iš namų, reikia didesnės erdvės, pavyzdžiui, sodybos, kurių kainos itin pakilo. Jei prieš porą metų medinį namą netoli Vilniaus galėjai įsigyti už 14 tūkst. eurų, dabar kaina bus bene dviguba.
A. Kvakšys pasakojo neseniai susidūręs su tuo, kad reikėjo parduoti sodybą. Paklausa didžiulė, skelbimą peržiūri trūkstančius kartų, bet kaina žmones stabdo. Iki 30 tūkst. eurų sodybos parduodamos greitai, aukštesnė kaina truputį gąsdina.
Tyrimas parodė, kad NT rinka auga visose Baltijos šalyse. Skaičiuojama, jog bankas išdavė pustrečio karto daugiau paskolų Baltijos šalyse. Lietuvoje, lyginant su Latvija ir Estija, išduodama daugiausia paskolų, tačiau rinka aktyvi ir kitose Baltijos šalyse. Auga ir paskolos suma, Lietuvoje per metus ji padidėjo 20 proc. Viena vertus, pradėjome geriau gyventi, antra, žmonės keliasi į erdvesnius būstus.
Be to, lietuviai aktyviai juda į periferiją. Arba lieka mieste, kur butų plotas mažėja, tačiau jų suplanavimas geresnis, geriau išnaudojama erdvė. Kalbant apie namų segmentą, nemažai kas apsisprendžia keltis į užmiestį ar rajoną, turėti didesnę erdvę ir pievą ar sodą.
Maždaug pusė būsto nuperkama be paskolos. Ne pinigais lagaminuose, per bankus, bet ši tendencija nesikeičia jau daug metų. Yra tiesos, kad pradėjome uždirbti daugiau tiek Lietuvoje, tiek nuotoliniu būdu dirbdami pasaulyje.
Standartinis paskolos gavėjas – šeimos kūrėjas, sukaupęs pinigų pradiniam įnašui, sėkmingai dirbantis, planuojantis arba turintis vaikų. Tai buvo stabili tendencija, ji ir lieka. Dažniausiai į banką paskolos kreipiasi 23–34 metų žmonės. Kita amžiaus grupė – perkanti antrąjį būstą arba būstą vaikams. Šeštadalis kredito gavėjų – iki 25 metų. Tikėtina, kad pradinį įnašą jiems padeda susitaupyti tėvai.
Kaip rodo apklausa, žmonės apie būstą mąsto gana racionaliai. Apklausos rengėjai manė, kad daugiau respondentų atsakys, kad mato būstą kaip investiciją, tačiau tą pabrėžė trečdalis. Kiti sakė, kad nuomotis brangiau nei pirkti. Dalis, kad perka dabar, nes būstas brangs, kai kurie sako, kad neturi, kur dėti pinigų. Pagrindinės priežastys – nors jaustis stabiliai. Iš nuomojamo būsto bet kada tavęs gali paprašyti išsikraustyti, nuomojamo būsto negalima remontuoti kaip panorėjus. Dalis apklaustųjų komentavo, kad nebenori gyventi su tėvais.
Jei prieš 20 metų paskola atrodė baisusis įsipareigojimas, šiandien kredito gavėjas žino, kad abi šalys suinteresuotos, kad paskola būtų grąžinta. „Jei nepasiseks, o kas pasikeis? Jei nuomojuosi šiandien, nuomuosiuosi ir ateityje. Paskola – įrankis tavo gerovei šiandien“, – kalbėjo banko atstovas.
Vertinant vidutinį būsto paskolos gavėjo portretą, nėra taip, kad didžiąją dalį pajamų jis atiduoda paskolai ir valgo džiūvėsius. Vidutinės paskolą imančios šeimos pajamos 1700 eurų, paskola 80 tūkst. eurų, mėnesio įmoka siekia 300–320 eurų. „Kitas dalykas, kad gyvename labai mažų palūkanų laikais, normalios palūkanos būsto paskoloms – 5 proc., kol kas jos siekia iki 2 proc. Ir tai, tikėtina, kada nors baigsis. Niekas negali atsakyti, kada“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis planuojantiems imti paskolą siūlo įsivertinti, kas būtų, jei palūkanos būtų 5 proc. Ar tai vis dar būtų priimtina.
Dar vienas Baltijos šalių skirtumas – skiriasi didmiesčių ir regionų situacija. Latvijoje ir Estijoje tas labiau matoma, Lietuvoje ryškesnis pasiskirstymas pagal tai, kam skirta paskola. Nėra, kad visi pirktų išskirtinai naujos statybos butus. Trečdalis renkasi naujos, trečdalis senos statybos, trečdalis individualius namus.
Tas palaiko kainas visuose segmentuose. Nėra, kad brangsta tik naujos statybos butai ar namai, brangsta ir senos statybos butai.
Kalbant apie naujus būstus, jei būdavo siūloma rinktis iš kone 10 tūkst. butų, dabar pasiūloje – apie 3 tūkst. Žmonės vis dažniau perka viziją. Tam įtakos turėjo pandemija, kuomet plėtotojai pristabdė projektus, atsirado metų ar pusantrų tarpas, kurį reikia užpildyti. Banko atstovas įspėja – perkant viziją yra rizika. Vienas kinų statybos gigantų ganėtinai sunkioje finansinėje situacijoje, mat beveik dviem milijonams kinų pardavė viziją. Pirkėjai tos vizijos, tikėtina, taip ir negaus.
„Mes ne Kinija, pas mus tokių mastų nėra, stabilumas geras, viziją pirkti mažiau rizikinga, bet vis tiek tai yra vizija“, – apibendrino specialistas.
Kalbant apie būstą pajūryje, Latvijoje, lyginant su Lietuvos pajūriu, kainos atrodo geresnės. Lietuvoje, kad ir kiek stato, kainos vis kyla. Tas paaiškinama tuo, jog pajūrio turime nedaug, tačiau jis pakankamai išvystytas. Latvijoje labai daug laukinio pajūrio, kur mažai infrastruktūros. Jūrmaloje kainos ne ką geresnės nei Lietuvoje. Mūsų pajūris – daugiausia laisvalaikio būstai. Yra atvejų, kuomet įmonės perka būstą pajūryje ir ten perkelia darbuotojus dirbti.
Kalbant apie pradinį įnašą, tie, kurie perka butą, nuo 30 metų ir vėliau, jau turi pradinį įnašą. Jį įprastai galima sutaupyti per 4–5 metus. Kartais būna pinigų gauna iš tėvų, kažką pardavę, daliai visgi reikia taupyti. Estijoje 45 proc. sako, kad turėjo pinigų pradiniam įnašui, Lietuvoje – 30 proc. Latvijoje skaičiai panašūs.
Penktadalis sako, kad reikėjo 5 metų pradiniams įnašui sukaupti, Latvijoje ir Estijoje trumpiau.
40 proc. žmonių apklausoje sakė, kad būstą rinkdamiesi antrąsyk nieko nekeistų. Šiek tiek nustebino, kad tik šeštadalis atidžiau pasižiūrėtų į kaimynystę, infrastruktūrą ir aplinką. Banko atstovas pataria, jog nereikėtų pirkti emocijos, nes ji besikeičianti, reikėtų įsivertinti, kiek išvystyta infrastruktūra, ar nereikės dirbti taksistu vežiojant vaikus, ar arti mokyklos, poliklinikos – tokie dalykai, kurie užtikrintų kiekvieno šeimos nario nepriklausomumą.
Taip pat žmonės sako atidžiau vertintų rinką. Pavyzdžiui, buvo įsigytas žemės sklypas, statybos nepavyko, tačiau dabar jis daug pigesnis, nes šalia parduodami keliasdešimt sklypų, ir jie pigesni. Taip pat įsivertintų būsto teisinį statusą. Vilniuje gana nemažai parduodama kūrybinių dirbtuvių, poilsio patalpų ir pan. Viskas teisėta, tačiau žmonės susiduria su problemomis.
Pradžioje sostinėje kaišiojo daugiabučius, kur buvo vietos, ir tas tebevyksta, tik tokių vietų vis mažėja. Tuomet nauji kvartalai pradedami planuoti ir projektuoti civilizuotai, turint ilgalaikę viziją – tam reikėjo subręsti. Rygoje, pavyzdžiui, rėžia akį istoriniai pastatai ir tarp jų įterptas stiklinis pastatas su raudonai geltonais langais.
