Nesupranta, iš kur naujovės
Socialiniame tinkle architektai piktinosi, jog vien dėl Infrastruktūros mokesčio paprastą projektą tenka derinti kone pusmetį. Maža to, projektuojant namą sodų bendrijoje reikalaujama statyti stendą, informuojantį apie planuojamas statybas, rengti 3 D modelį, pildyti begalę dokumentų vien tam, kad leistų viešinti projektinius pasiūlymus.
Anot architektų grupės narių, net patys derintojai nustebę dėl naujos tvarkos. Ypač kai tenka viešinti vandentiekio įvadus ar valymo įrenginius. Architektams nesuprantama, kodėl reikalaujama viešinti 140 ar 160 kv. m ploto namų projektinius pasiūlymus, jei tik nėra sklypo detaliojo plano.
Susisiekus su vienu Vilniuje projektuojančiu architektu, šis taip pat patvirtino, jog vasara puikiai parodė, jog dėl darbų gausos ar darbuotojų trūkumo ypač stringa prašymų gauti statybų leidimą nagrinėjimas. Buvo atvejis, kuomet vietoje numatytų 3 darbo dienų prašymas buvo svarstomas 30. Infrastrukturos mokesčio nustatymas, liepą užkrautas projektinių pasiūlymų viešinimas, neturint detaliojo plano – visi šie architektams itin svarbūs procesai pailgėjo nuo mėnesio iki trijų.
Advokatų kontoros WALLESS partneris, advokatas Evaldas Klimas primena, jog liepos pirmąją įsigaliojo sausį priimti Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai. Nors įstatyme ir išliko nuostatos, kad leidžiama statyti remiantis bendruoju planu, tačiau savivaldybės gali nustatyti teritorijas, kuriose privalu parengti detaliuosius planus. Jei savivaldybės nusprendžia, jog trūksta infrastruktūros, taip pat gali reikalauti parengti detalųjį planą, kas tik ištęsia procesus.
Jei visgi leidžiama statyti be detaliojo plano, viešinti planuojamas statybas privalu tuomet, jei planuojamam statiniui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Jei detalieji planai bus parengti, viešinti teks tik visuomenei svarbius statinius, kurių sąrašas nesikeičia jau kelerius metus. Tad projektinių pasiūlymų viešinimo bet kuriuo atveju nebus išvengta, jei, pavyzdžiui, projektuojami didesni nei 300 kv. ploto gyvenamieji namai.
„Jei rengiamas detalusis planas, žmonės žino, kad teritorija bus urbanizuojama, o jei detaliojo plano nėra, visuomenę privalu informuoti, kad vyks statybos. Tuomet viešinami projektiniai pasiūlymai. Tai nesusiję su visuomenei svarbių statinių sąrašu. Jei reikia statybų leidimo, o miesto teritorijoje antros grupės nesudėtingas statinys virš 50 kv. metrų arba inžinerinis statinys, pavyzdžiui, valymo įrenginiai, statomi tik gavus statybų leidimą, vadinasi, tokius projektus privalu viešinti.
Jeigu statybų leidimo nereikia, tuomet ir viešinimo išvengiama. Advokatas sutinka –visuomenė turi teisę žinoti, kas kur bus statoma. Tik tas teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas supažindinti visuomenę, dažnu atveju yra visuomenės ignoruojamas. Pastaruoju metu stebima tendencija, kad visuomenė menkai dalyvauja viešinimuose. Vis tik procedūras reikia atlikti. Ilgų terminų problema išaiškėjo pandemijos metu, kai, įvedus nuotolinį darbą, daug dirbama, bet realių sprendimų nepriimama.
Nepalengvino situacijos ir naujai priimtas Savivaldybių irastruktūros plėtros įstatymas, prie kurio taikymo visi turi priprasti. Taip pat šiek tiek sumaišties įnešė bendrojo plano Vilniuje patvirtinimas, o, galiausiai, vasara po karantino, kurios metu, regis, visi ėmė atostogauti, nors terminai, administraciniams sprendimams priimti, atostogų neturėjo pasiimti.
Šią vasarą nepamenu atvejo, kad be papildomų pastangų iš savivaldybės būtų pavykę gauti galutinius sprendimus pagal Viešojo administravimo įstatyme numatytus terminus“, – komentavo advokatas.
Vienas E. Klimo klientas neapsikentęs kreipėsi į teismą, mat inicijuoja detaliojo plano korektūrą, tačiau iš savivaldybės atsakymo nesulaukia jau du mėnesius, nors pagal įstatymą galioja sutrumpintas terminas. Patyręs specialistas, anot advokato, pateikti atsakymą užtruktų 10 minučių, tačiau dokumentai užstringa kabinetuose ir įvairiose komisijose. Daugelis yra suvaržyti įvestų vidinių procedūrų gausos, nors, dažnai, tokia komisija susirinkusi tik patvirtina ir taip aiškius ir normiškai pagrįstus sprendimus.
Advokato žodžiais, reiktų persvarstyti, ar tikrai dabar įtvirtintais visais atvejais išties reikalingos projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros. Jei net ir nėra detaliojo plano, bet yra parengtas labai detalus bendrasis planas, projektinių pasiūlymų viešinimo kai kuriems statiniams galima būtų atsisakyti.
Pavyzdžiui, naujasis Vilniaus bendrasis planas – itin detalus. Jame aišku, kur urbanizuotos, kur urbanizuojamos teritorijos, kur ką galima statyti. Tad viešinti pakaktų tik visuomenei svarbius statinius. Turėdami išsamią projektinių pasiūlymų viešinimo sistemą, E. Klimo nuomone, mes supanašėjame su latviais, kurie turi dvigubą statybos leidimų išdavimo procesą. Pirmiausia gaunamas leidimas, kuris Lietuvoje prilygtų projektiniams pasiūlymams. Po to ruošiama detali dokumentacija, kuri tikrinama ir jau išduodamas realus leidimas. Lietuvoje, galima teigti, taip pat egzistuoja dviguba leidimų sistema. Pirmiausia derinami projektiniai pasiūlymai, vėliau išduodamas statybų leidimas.
Žadama naštą mažinti
Seimas neseniai patvirtino Statybos įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios lapkritį. Juose numatyta, jog sumažės projekto apimtis, remiantis kuria išduodamas statybos leidimas. Bus reikalaujama tik bendrosios, lauko tinklų, susisiekimo, architektūrinės ir kultūros paveldo dalių.
Žinoma, ir toliau liks derinimai su įvairiomis institucijomis, kurios visuomet gali paprašyti pateikti papildomos informacijos. Už kitas projekto dalis liks atsakingas projektuotojas ir projekto ekspertas, kurie patvirtina projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams dėdami savo parašus.
Vis tik vienu didesnių iššūkiu išlieka infrastruktūros mokesčio administravimas. Pavyzdžiui, Vilniuje šio mokesčio suskaičiavimas užtrunka iki poros mėnesių. Tuo tarpu kitose savivaldybėse, pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybėje, kuri yra automatizavus procesą – mokestis skaičiuojamas iškart. „Tenka tik apgailestauti, kad Vilnius, nesugeba įsidiegti jau net rajoninių savivaldybių naudojamų išmaniųjų sistemų ir skaičiavimai vis dar atliekami rankomis“, – komentavo pašnekovas.
Advokato žodžiais, dėl įvairių nesklandumų nevalia kaltinti vien savivaldybių, netrūksta ir projektuotojų, kurie tiesiog nespėja su įstatymų naujovėmis. Taigi, ne mažiau svarbus projektuotojų atsakomybės klausimas organizuojant darbą.
Matant, kad dalis savivaldybių susiduria su administracinių resursų valdymo stoka, E. Klimas rekomenduotų atidžiai planuoti procesus. Pavyzdžiui, po projektinių pasiūlymų viešinimo iškart kreiptis į savivaldybę, kad pateiktų skaičiavimus, nes jei projektas parengtas, suskaičiuotos įmokos gali reikėti laukti net kelis mėnesius.
Advokatas nurodo, kad, įsigijus sklypą, svarbu išsiaiškinti, ar reikia detaliojo plano, kartu su projektuotoju susidėlioti darbų grafiką, kuo greičiau išsiaiškinti, ar turi būti parengti projektiniai pasiūlymai. Tuomet su savivaldybe derinama projektinių pasiūlymų užduotis, savivaldybės paprastai reikalauja daugiau nei projektuotojai įpratę, iš esmės prašo pateikti kone visos sudėties projektinius pasiūlymus.
Patvirtinus užduotį, rengiami projektiniai pasiūlymai, kurie iš esmės jau būna parengti, tuomet viešinama. Prieš gaunant datą viešinti, gali tekti apsilankyti Infrastruktūros komisijoje, kuri įvertins, kokia situacija su keliais, šaligatviu, kitais tinklais. Ji gali paprašyti išsiimti prisijungimo sąlygas. Jei yra galimybė, tą reikėtų padaryti kuo anksčiau, kad būtų aišku, kokios viešosios infrastruktūros įrengimo savivaldybė reikalaus.
Paviešinus projektinius pasiūlymus, gavus pritarimą, prašoma architektūros reikalavimų, tradiciškai ir prisijungimo sąlygų, tuomet pradedama projektuoti, žiūrima, kokią viešąją infrastruktūrą reikia įrengti. Parengus viešosios infrastruktūros projektinę dokumentaciją, kreipiamasi į savivaldybę dėl infrastruktūros sutarties sudarymo,įmokos skaičiavimo.
Apskaičiavus įmoką, projektas įkeliamas į „Infostatybą“, per tris dienas savivaldybė patikrina, ar visos dalys sukeltos, ar yra sutartis, paskaičiuota įmoka, ar ji sumokėta. Kai kuriose savivaldybėse galima prašyti atidėti mokėjimą. Tuomet, priklausomai nuo statinio kategorijos, rūšies, gautą informaciją tikrina derinančių institucijų specialistai, pateikiamos pastabos, projektas taisomas ir tik tuomet jau išduodamas leidimas.
Ieško sprendimų, kad darbai nestrigtų
Vilniaus savivaldybės portalui lrytas.lt pateiktame komentare teigiama, jog Infrastruktūros įmokos skaičiavimas susijęs su Savivaldybių infrastruktūros plėtros teisiniu reglamentavimu nuo šių metų pradžios, kuris numato, kada apskaičiuojama ir sumokama įmoka.
Tai – absoliučiai naujas reglamentavimas, nepakankamai gerai apgalvotas, kaip jį įgyvendinti savivaldybėms. Nepaisant netobulo reglamentavimo, dėl kurio krūvis darbuotojams gerokai padidėjo, savivaldybė deda visas įmanomas pastangas, kad procesai judėtų kaip įmanoma sparčiau ir įmokos būtų apskaičuojamos per kuo trumpesnį terminą.
Įmoką už infrastruktūrą savivaldybėje šiuo metu skaičiuoja du žmonės. Jeigu teisingai pateikti visi duomenys, didžioji dalis įmokų apskaičiuojama numatytais terminais. Teisės aktai numatė ir ankstyvą įmokos skaičiavimo momentą iki prašymo pateikimo – dėl to pateikti pasiūlymai ministerijai, taip pat privalu nuodugniai tikrinti duomenis bei pateiktų dokumentų turinį. Pateikiant prašymus būna pakankamai daug netikslumų, tai taip pat reikalauja papildomų žmogiškųjų resursų, tai trukdo ir automatizuoti procesą.
Visgi, ieškoma galimybių toliau maksimaliai greitinti šios paslaugos teikimą.
Nuo liepos 1 dienos įsigaliojusiame Teritorijų planavimo įstatyme nebeliko išimčių, kurios buvo taikomos mažesnio nei 300 kv. m ploto namams. Dėl šių priežasčių savivaldybėje trims teikiamoms paslaugoms 3–4 kartus išaugo gaunamų prašymų skaičius, lyginant su 2020 m. ar 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Aplinkos ministerija šiuo metu sprendžia šio reikalavimo pakeitimą.
