Šį statusą taip pat įgijo kompleksinės sodybos dalys: rūsys, daržinė ir M. Jankaus sodybos namas.
Kultūros ministro įsakyme nustatyta, kad šie objektai saugomi viešajam pažinimui ir naudojimui, o jų reikšmingumą lemia architektūrinės, istorinės ir memorialinės vertingosios savybės.
„Tiek lietuviškai raštijai, tiek apskritai kultūros istorijai M. Jankaus nuopelnai yra didžiuliai. Jo gimtoji sodyba – reikšmingas kultūros paveldo objektas, vertas nuolatinio mūsų visuomenės dėmesio ir pagarbos. Sprendimas įtraukti šią sodybą į valstybės saugomų objektų sąrašą ne tik dar labiau padidins susidomėjimą šią nepaprasta vieta ir M. Jankaus asmenybe, bet ir atvers daugiau galimybių tvarkybai“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
M. Jankus (1858–1946) gimė Bitėnų kaime esančioje sodyboje. Čia jis įkūrė spaustuvę, kuri veikė 1892–1909 metais.
Pas M. Jankų kurį laiką gyveno nuo valdžios besislapstantys knygnešiai, visuomenės veikėjai. 1918 metais M. Jankus spaustuvę įsirengė kaip gyvenamąjį namą.
Spaustuvės pastatas, sunaikintas po Antrojo pasaulinio karo, 1998 metais atstatytas buvusioje vietoje.
Šis Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas taip pat turėjo spaustuves Ragainėje, Tilžėje, Klaipėdoje, Šilutėje, kuriose iš viso išleista apie 400 knygų ir 27 periodiniai leidiniai lietuvių bei vokiečių kalbomis.
Už savo veiklą M. Jankus apdovanotas Lietuvos ir užsienio šalių ordinais, pagerbtas išskirtiniu Mažosios Lietuvos patriarcho vardu, jam dar gyvam esant laikinojoje sostinėje Kaune 1939 metais pastatytas biustas.
