Pandemijos išbalansuotoje rinkoje – naujos tendencijos
Pandemijos laikotarpis kaip reikiant sujaukė nusistovėjusią Lietuvos NT rinką: dėl ribojimų sutriko tarptautiniai logistikos kanalai, ženkliai pabrango statybinių žaliavų kaštai, o gyvenamosios paskirties objektų pardavimų skaičius yra sparčiausiai augantis per visą pastarąjį dešimtmetį.
Ekspertai pastebi, jog nestandartinės aplinkybės išryškino ir naują tendenciją. NT agentūros „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis sako, jog gyventojai vis dažniau ryžtasi pirkti dar tik suprojektuotą būsto viziją, kitaip sakant, būstą iš brėžinio. Agentūros duomenimis, per 2021 metų septynis mėnesius Vilniaus daugiabučių pirminėje rinkoje buvo rezervuota ir parduota daugiau nei 4,7 tūkst. butų, iš kurių net 76 proc. buvo dar tik pradedamuose plėtoti arba statomuose objektuose.
„Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos NT rinkoje buvo įprasta, kad naujai plėtojamuose gyvenamuosiuose projektuose būstų pardavimas pradedamas tik faktiškai pradėjus statybas. Dabar, pandemijos išbalansuotoje ekonomikoje, staigus paklausos šuolis paskatino plėtotojus drastiškai ankstinti pardavimų pradžią, todėl šiuo metu rinkoje matome vis daugiau atvejų, kai daugiabutis dar net nepradėtas statyti, o pusė jo butų jau rezervuoti arba parduoti. Pastebime ir atvejus, kai pirmojo etapo statybos dar nepradėtos, o plėtotojas jau planuoja pirkėjams siūlyti butus sekančiame etape“, – įžvalgomis dalijasi R. Reginis.
Ką svarbu žinoti, planuojant įsigyti statomą būstą
Skandinavų NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras sako, kad būsto pirkimas iš brėžinio savaime nėra blogas dalykas. Priešingai, neretai taip galima ir sutaupyti, ir išsirinkti būtent tokį būstą, kokio norima – pirmiesiems pasirinkti aukštą, kvadratų ir kambarių skaičių, galų gale – buto numerį. Svarbiausia, pasak eksperto, atkreipti dėmesį į kelis esminius niuansus.
R. Pletero teigimu, taisyklė numeris vienas yra nuodugniai išstudijuoti pardavėjo veiklos istoriją ir reputaciją. „Būstas dažnai yra vienas svarbiausių gyvenimo pirkinių, todėl visuomet rekomenduojama pasidomėti, iš ko tas būstas perkamas. Verta atkreipti dėmesį į tokius aspektus, kaip bendrovės istorija, prieš tai įgyvendinti projektai, reputacija viešojoje erdvėje, taip pat pasitikslinti, ar sutartis pasirašoma su garsiu prekės ženklu, matomu reklamoje ar minimalų įstatinį kapitalą turinčia bendrove, sukurta vienam projektui.“
Kitas svarbus niuansas yra įsitikinti, kad būsto naudingasis plotas po statybų išliko toks pat, koks buvo nurodytas brėžiniuose, mat pasitaiko atvejų, kai užbaigus projektą, pirkėjai nustemba išvydę visai ne tai, ko tikėjosi.
„Siekiant apsidrausti nuo tokių situacijų, iš anksto būtina atidžiai pasidomėti, ką pardavėjas nurodo kaip parduodamo būsto naudingąjį plotą. Tai galima padaryti paprašant pardavėjo pateikti naudingojo ploto įrodymą pagrindžiančius dokumentus ir atidžiai panagrinėti, ar į tą plotą nėra įtraukiami tokie plotai, kaip pagalbinės nešildomos patalpos, balkonas ar terasa“, – aiškina „Bonava Lietuva“ vadovas ir priduria, kad iki pagrindinės sutarties pasirašymo atsiradus neatitikimams dėl būsto ploto, pirkėjas visuomet gali reikalauti sumažinti būsto kainą arba išvis atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį.
Trečia, NT eksperto teigimu, visuomet reikia žinoti, ką tiksliai perkate – būstą su daline ar visa apdaila.
„Pirminėje rinkoje net 90 proc. būstų yra siūlomi su daline apdaila, dėl to būtina aiškintis, ką pardavėjas į tą dalinės apdailos aprašymą įtraukia. Pavyzdžiui, dalinei apdailai gali būti priskiriama sienų bei grindų izoliacija, vėdinimo, rekuperacinės sistemos, išvystyti elektros tinklai bei sanitariniai mazgai, tačiau kartais net pusės šių dalykų gali ir nebūti“, – akcentuoja R. Pleteras ir priduria, kad geriausias variantas yra rinktis būstą su pilna apdaila.
