Ekspertų teigimu, geriausias būdas sutaupyti ir išvengti nemalonumų, susijusių su kilsiančiomis šildymo kainomis, – pagalvoti apie būsto renovaciją.
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Valdo Lukoševičiaus, pastarieji dveji metai šalies gyventojus džiugino itin žemomis biokuro ir dujų kainomis, lėmusiomis ir nedideles šildymo sąskaitas.
„Tokio pigaus biokuro, kokį turėjome anksčiau, tikriausiai nebebus, jo kainos gali nuosekliai augti. Tai lėmė pastaruosius kelerius metus šioje rinkoje susiklosčiusios aplinkybės, padėjusios sutaupyti tiek mums, tiek šalies gyventojams. Dar prieš kelerius metus Vidurio ir Pietų Europos miškus stipriai puolė žievėgraužiai vabzdžiai, dėl jų išdžiūvo dideli plotai miškų, ypač Baltarusijoje ir Ukrainoje. Baltarusija itin turtinga miškų, o juos dėl šių kenkėjų antplūdžio teko iškirsti ir taip susidarė dideli kiekiai atliekų ir biokuro, kurį jie eksportavo“, – sako V.Lukoševičius.
Unikali situacija nebepasikartos
Specialisto teigimu, baltarusiškas biokuras sudarė apie 30 proc. Lietuvos rinkos ir buvo pigesnis dėl gausos ir poreikio greitai jį realizuoti. Tokia situacija visoje biokuro rinkoje gerokai sumažino kainas, tad pastaruosius dvejus metus lietuviai galėjo džiaugtis atpigusia šiluma.
„Panašu, kad Baltarusijoje jau atlikti sanitariniai kirtimai, kurių reikėjo norint suvaldyti žievėgraužių vabzdžių plitimą. Be to, Baltarusijoje atsiranda nemažas smulkintos medienos poreikis – čia po truputį kyla biokuro elektrinės, katilinės ir celiuliozės bei plokščių fabrikai, kurie naudoja medienos atliekas. Todėl atrodo, kad kiek anksčiau susiklosčiusios aplinkybės šiemet ar ateityje nebebus aktualios“, – pažymi V.Lukoševičius.
Vis dėlto, jo teigimu, nors šiemet šildymo kainos augs, jos lubų nepramuš ir turėtų grįžti į 2019 m. šildymo sezono lygį.
Kokio šilumos kainų augimo galima tikėtis?
Šilumos kainas kiekviename Lietuvos mieste lemia daugybė veiksnių, tačiau daugelyje gyvenviečių šio rodiklio svyravimui daugiausia įtakos turi būtent biokuro kaina. Vienintelė išimtis – Vilnius, kuriame šildymui daugiausia naudojamos dujos.
Lyginant su praėjusiais metais, biokuro kainos padidėjo 30–40 proc., gamtinės dujos pabrango du kartus.
Kadangi net 75 proc. šildymui naudojamo kuro sudaro biokuras, o 17 proc. – dujos, brangstant šiems kuro elementams specialistai prognozuoja ir išaugsiančias sąskaitas už šildymą. LŠTA prezidentas akcentuoja, kad šio šaltojo sezono metu mokesčiai už šildymą gali būti 10–27 proc. didesni nei pernai.
Po renovacijos gerokai mažesnės šildymo sąskaitos
Pasakodamas apie būdus sumažinti augančių šildymo kainų įtaką gyventojų kišenei V. Lukoševičius sako, kad nors kontroliuoti šildymui naudojamo kuro kainų negalime, visada yra galimybė pasirūpinti būsto energiniu efektyvumu.
„Didžiausias potencialas, siekiant sumažinti šias išlaidas, yra pastato atnaujinimas. Mes nuolat stebime daugiabučių šilumos apskaitos statistiką, rodančią realų šilumos suvartojimą daugiabučiuose namuose. Tai leidžia matyti, kiek šilumos buvo suvartojama konkrečiuose pastatuose prieš jų modernizavimą ir kiek po jo. Skirtumai akivaizdūs – vartotojai po renovacijos dažniausiai moka 2–3 kartus mažiau nei iki atnaujinimo. Vieni gyventojai tame pačiame mieste už šildymą gali mokėti per 100 eurų, o kiti, gyvenantys energiškai efektyviuose būstuose, vos 20 eurų“, – sako pašnekovas.
Baimina kainų augimas
Neseniai vykdyto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai parodė, dėl ko labiausiai nerimauja nerenovuotų daugiabučių gyventojai. Didžioji dalis respondentų (po 46 proc.) baiminasi, kad ateityje smarkiai brangs ne tik šildymas, bet ir renovacija. Dar trečdalis nuogąstauja, kad jų būstas neteks savo vertės, o jo kaina, lyginant su atnaujintu pastatu, gerokai skirsis.
Žvelgiant į dabartines tendencijas šios baimės gali išsipildyti – tendencingai augant mokesčiams už šildymą ir modernizacijos sąnaudas didinant brangstančioms statybinėms prekėms apie būsto atnaujinimą renovuotinų daugiabučių gyventojai turėtų susimąstyti jau dabar.
