Remiantis NT brokerių platformos „Redfit“ duomenimis, labiausiai JAV būsto pirkėjai domisi galimybe įsigyti būstą pigesniuose vidutinio dydžio miestuose (Finikse, Ostine, Las Vegase, Dalase ir Majamyje), o daugiausia užklausų ateina iš brangių ir didelių miestų (Niujorko, San Fransisko, Los Andželo, Vašingtono ir Sietlo).
Ir tame nėra nieko nuostabaus, turint omenyje, kad pastaruosiuose miestuose būsto kainos vidutiniškai yra kone 3 kartus didesnės, o galimybė dirbti nuotoliniu būdu suvienodina karjeros ir uždarbio galimybes.
Tad pigesniuose miestuose už tą pačią sumą galima nusipirkti gerokai erdvesnį ir kokybiškesnį būstą arba sutaupyti krūvas pinigų kitiems pomėgiams (pavyzdžiui, kelionėms, hobiams ir pan.).
Tendencijos JAV yra rimtas pavojaus signalas Vilniui, kuris, jei ir toliau pūs būsto kainų burbulą, gali prarasti savo konkurencinį pranašumą (juolab kad Vilnius nėra nei švelnaus klimato, nei mažų mokesčių miestas, o kai kuriuose rajonuose dar ir „patankintas“).
Vilniuje metinis butų kainų augimas jau siekia 15 proc. („Oberhaus“ duomenimis), o skelbimuose nurodytos kainos auga dar sparčiau: per metus butų kainos išaugo 19 proc., o namų – net 30 proc. („Aruodas“ skelbimų portalo duomenimis).
Po tokio kainų šuolio Vilniuje būsto įperkamumas suprastės (jis jau ir taip yra prastesnis nei Rygoje ir Taline), o tai nėra gera žinia, juolab kad ir minėtuose miestuose būsto įperkamumas nėra geras.
Istoriškai Vakarų pasaulyje būdavo įprasta, kad vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo vidutinio ploto (90 kvadratinių metrų) būstą turėtų įsigyti už sumą, lygią penkerių metų jo darbo užmokesčiui.
Vilniuje šis rodiklis siekia apie 17 metų, o minėtuose JAV miestuose, kurie sulaukia daug būsto pirkėjų dėmesio, šis rodiklis siekia vos 2–5 metus (nieko nuostabaus, nes būsto kainos yra panašios kaip Vilniuje, o vidutinis darbo užmokestis į rankas Finikse, Ostine, Las Vegase, Dalase ir Majamyje siekia atitinkamai 3300, 4400, 3000, 4900 ir 3100, t. y. apie 3–4 kartus daugiau nei Vilniuje). Tad nepūskime būsto kainų burbulo, o geriau kelkime atlyginimus, rašė Ž. Mauricas.
