„Tai nėra oficialus koks nors sprendimas, nes Vyriausybė jokios opcijos nėra uždariusi, tačiau akivaizdu, kad aplinkybės nuo to laiko, kada buvo sumąstyta kurti šitą konferencijų centrą, yra labai stipriai pasikeitusios ir labai neaišku, kokios apskritai galėtų būti tokio konferencijų centro tolesnės perspektyvos, kokia būtų kaštų ir naudos analizė, koks būtų verslo modelis“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.
Anot premjerės, projekto vykdytojas Turto bankas apie tai puikiausiai žinojo, nes jam buvo pavesta įvertinti pasikeitusias rinkos sąlygas ir pateikti savo išvadas.
„Kol kas iš tų išvadų tikrai negalima daryti išvados Vyriausybei, kad projektą įgyvendinti yra saugu, todėl, kad tai yra didelis projektas, jis smarkiai pabrango per tą laiką – tai dar viena labai svarbi aplinkybė, ir jo ekonomika, ir finansai atrodo visiškai kitaip nei atrodė prieš trejus metus“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
2018 metais Finansų ministerija skaičiavo, jog projektas kainuos iki 29 mln. eurų.
„Nesakau, kad mes negrįšime ar nėra galimybių grįžti prie to pirminio sumanymo, tačiau reikia įsivertinti tai, kad tai netaptų dar viena našta ant mokesčių mokėtojų pečių“, – pridūrė I. Šimonytė.
Vyriausybei atsisakius plano rūmuose įrengti Kongresų centrą, Turto bankas teigė iki šiol negavęs jokių pavedimų, kaip juos ateityje panaudoti. Tačiau bendrovė teigia privalanti pasirūpinti pastatu, todėl svarstoma atlikti būtinus jo tvarkymo darbus.
Vyriausybė anksčiau šią savaitę teigė, kad pandemija pakeitė konferencinio turizmo rinką ir aplinką, todėl Sporto rūmų vizija keičiasi.
Turto bankas nuo 2015 metų, kai rūmus perėmė iš bankrutavusios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“, jų priežiūrai išleido beveik 1 mln. eurų.
Planai vietoj 1971-aisiais statytų nebenaudojamų koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą buvo brandinami nuo 2015-ųjų.
