Valdžiai užkūrė pirtį dėl želdynų
Pernai pavasarį pradėti Rumpiškės gyvenamųjų namų kvartalo rekonstravimo darbai įstrigo vos tik savivaldybė paskelbė, kad planuojama iškirsti projektui įgyvendinti trukdančius medžius tvarkomoje trečiojoje teritorijoje.
Sunerimę gyventojai ir asociacijos „Klaipėdos žalieji“ aktyvistai kreipėsi į teismą, prašydami sustabdyti leidimo kirsti medžius galiojimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Toks prašymas buvo patenkintas.
Žmonės pasipiktino Klaipėdos savivaldybės administracijos, projektuotojų ir rangovų užmojais tvarkomame kvartale iškirsti 54 saugotinus medžius, nors tai yra mažiau negu prašė vykdytojai.
Ne juokais įsiaudrinę Rumpiškės gyventojai neketino sustoti pusiaukelėje – žadėjo kreiptis ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), kur tokios bylos nagrinėjamos iki pusantrų metų.
Iškilo grėsmė, kad ieškovai sustabdys Klaipėdos savivaldybei svarbų, pavyzdinį, Europos Sąjungos lėšoms finansuojamą dar sovietmečiu pastatytų daugiabučių kvartalo tvarkymo investicinį projektą.
Taikos sutartis jau sudaryta
Kilus triukšmui, į gyventojų nuomonę atsižvelgta dėmesingiau – savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos komisija nusprendė dalį numatytų šalinti medžių išsaugoti, darbus organizuoti taip, kad želdiniai būtų palikti ten, kur galima tai padaryti.
Po kurio laiko, nelaukdami, kol teismų karuselė įsisuks, bus priimti galutiniai sprendimai, Rumpiškės kvartalo gyventojų ir Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovai sėdo už derybų stalo ir rado bendrą kalbą.
Susitarta, kad gyventojai savivaldybei leis tęsti Rumpiškėje pradėtus darbus, o ši atsisakys dalies ankstesnių sumanymų: kiemuose paliks kai kuriuos saugotinus medžius, neįrengs trijų vaikų žaidimų aikštelių, naujų automobilių statymo vietų, tik atliks senųjų dangų remontą prie vieno namo.
Reaguojant į sukilusių gyventojų ir žaliųjų skundus, paskelbta, kad rekonstruojamo kvartalo dalyje bus pasodintas 151 naujas medis ir 570 krūmų.
Be to, projekto administratoriai įsipareigojo kai kuriuos medžius perkelti į kitas vietas, rūpintis, kad jie prigytų, prižiūrėti trejus metus.
Vėl pajudės darbai kiemuose
Tik po to, kai ginčo šalys sukirto delnais, LVAT panaikino gyventojų civilinio ieškinio užtikrinimo priemones. Šitaip atverta galimybė tęsti įšaldytus kompleksinius kvartalo tvarkymo darbus.
Rumpiškės teritorijoje nuo Sausio 15-osios gatvės iki Marijos Taikos karalienės bažnyčios ir prekybos centro „Saturnas“ rekonstrukcijos darbai atnaujinti po daugiau nei aštuonių mėnesių pertraukos.
Atsižvelgus į pasikeitusią gyventojų nuomonę, kvartalo dalies tvarkymo projektas bus koreguojamas.
„Pavyko atrasti kompromisą ir tęsti ES finansuojamą projektą. Atsisakius dalies automobilių parkavimo vietų, kvartale išsaugosime daugiau želdinių“, – taikos sutartimi džiaugėsi Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.
Rumpiškės kvartalo tvarkymo projektas – pirmoji tokia kregždė Klaipėdoje. Jis gali reikšmingai pakeisti „chruščiovėmis“ vadinamų daugiabučių gyventojų buitį ir aplinką. Tiesa, pokyčiais apsidžiaugė ne visi.
Šiurpus benzopjūklų gaudesys
Pernai pavasarį, kai prasidėjo darbai, net ir didžiausi permainų entuziastai išsigando – Rumpiškės kvartale imta kirsti net sužaliavusius medžius. Kai kurie kamienais užversti kiemai priminė malkų paruošų aikšteles.
„Taikos prospekto pradžioje ir Rumpiškės gatvėje virto dideli ir sveiki medžiai, kam jie trukdė? Iškapota ąžuolų giraitė už Adomo Brako vaikų dailės mokyklos“, – sielojosi klaipėdietė Laima Laurinavičienė.
Kirtimų priešininkai aiškino, jog nuodėmė kirsti medžius kiemuose – jie apsaugo nuo autotransporto dujų. Lajose suka lizdus, čiulba gyventi mieste prisitaikę sparnuočiai – varnėnai, kuosos, uldukai, zylės.
„Kaip tai paaiškinti vaikams? Klaipėdoje po Jūros šventės šurmulio, džiazo festivalio, kitokių masinių renginių viešosiose erdvėse koronavirusas pakels sparnus. Paskelbs karantiną, senoliai, kuriems labiausiai reikia gryno oro, žalumos kiemuose, vėl negalės išeiti iš savo namų“, – sielojosi kita Rumpiškės kvartalo gyventoja.
Net ir suvokdami, jog kai kuriuos senus medžius daugiabučių pašonėje, šaligatviuose reikėtų pašalinti, ne visi klaipėdiečiai supranta, kodėl jie kartais guldomi ištisai – plynųjų kirtimų mieste nepateisina.
Pareikalavo stabdyti kirtimus
Sovietmečiu statyti namai – tų medžių amžininkai. Gal tikslingiau juos kirsti po pusšimčio metų, kai nugriautų „chruščovkių“ vietoje iškils nauji namai? Kas vyksta Rumpiškėje – valdžios neūkiškumas, kvailumo apraiška, o gal siekis bet kokia kaina panaudoti europines investicijas?“, – gūžčiojo pečiais gamtos mylėtojai.
Viešosiose miesto erdvėse pasodintos genetiškai modifikuotų dekoratyvinių veislių liepos, gudobelės, kitokie medžiai, pasak aktyvistų, sunyksta net neprigiję. Jie griežtai reikalavo stabdyti kirtimus Rumpiškėje.
Tačiau valdininkų medžių krūvos nesuglumino – aiškino, jog triukšmauja tik senjorai, o dauguma nori tvarkingų kiemų su platesnėmis įvažomis, aikštelėmis, trokšta, kad būtų sukurta nauja gyvenimo kokybė.
„Tai tas pat, kaip sutvarkyti seną sodybą: reikia kažko atsisakyti, kažką paaukoti, kad atsirastų vietos naujovėms, tarp jų ir naujiems želdiniams“, – medkirčių pusėn stojo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Medžiai – grėsmė žmonėms
Dėl kertamų medžių nesutarė ir daugiabučių bendrasavininkiai. Žemesniuose aukštuose gyvenantys žmonės nepatenkinti, kad jie užstoja saulę, o kitiems medžiai netrukdo. Svarstyta, kas geriau – kiemuose įrengti vietas automobiliams išsaugant želdinius, ar statyti juos ant žaliosios vejos?
Įmonės „Klaipėdos želdiniai“ vadovas Gediminas Valašinas mano, jog medžius, neapgalvotai pasodintus gyventojų, būtina pašalinti: „Kiemuose jie auga ir ant inžinerinių tinklų, netinkamu atstumu nuo namų. Papuvę per audras virsta, kelia grėsmę žmonėm, jų turtui. Jeigu norime geriau gyventi, verčiau jų atsisakyti bendram labui“.
Savivaldybės atstovai tvirtina, jog Rumpiškės kvartalo želdinių tvarkymo eiga esą skrupulingai suderinta su aplinkosaugos institucijomis, statybininkai kontroliuojami, visus darbus atlieka pagal patvirtintą techninį projektą, nepažeidinėja įstatymų, dendrologų, arboristų ir ornitologų rekomendacijų.
„Suprasdami, kad permainos palies daugybę klaipėdiečių, kad jiems teks taikstytis su laikinais nepatogumais, darbų spartai ir kokybei skyrėme išties daug dėmesio“, – tikino projektą kuruojantis Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.
Gyvens ir jokio vargo nematys
Rumpiškės kvartalo daugiabučių kiemų renovacijos programa apima tris gyvenamąsias zonas. Planuojamos sutvarkyti teritorijos plotas siekia beveik 10,6 hektaro, planuota viską atlikti iki 2022 metų pavasario.
Įgyvendinus projektą, kiemuose atsirastų daugiau vietos automobiliams, bus įrengtos naujos pėsčiųjų takų, apšvietimo sistemos, aikštelės vaikams, atkurti ir pertvarkyti želdynai, saugumą užtikrins vaizdo stebėjimo kameros.
Sutvarkytas kvartalas, pasak A.Dobranskio, bus kur kas patrauklesnis estetiškai, patogesnis gyventojams, pagerės sąlygos čia įsikūrusiems žmonėms su judėjimo ir regos negaliomis.
Įvertinus nenumatytas kliūtis dėl konfliktų ir ginčų su gyventojais, uostamiesčio savivaldybės administracijos ir Rumpiškės kvartalą tvarkančios įmonės „VVARFF“ sutartis pratęsta iki kitų metų rugpjūčio pabaigos.
Bendroji renovacijos projekto vertė siekia daugiau nei 5,5 milijono eurų. Didžiąją investicijų dalį savivaldybė užsitikrinusi iš ES fondų.
„Teritorija nuo Paryžiaus Komunos gatvės iki gatvės, jungiančios Taikos prospektą ir Rumpiškės gatvę, pasikeitė. Sulaukiame vis daugiau kitų mikrorajonų gyventojų prašymų dėl tokių pat darbų“, – sakė A.Dobranskis.
