Betoninis pamatas visai tvorai nebūtų liejamas, įterpti pakaktų tik vielą laikančius stulpelius, dalis tvoros būtų įkasta į žemę.
Paklaustas, ar pasienyje su Baltarusija galėtų iškilti, pavyzdžiui, gelžbetoninė tvora, Nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas, technikos mokslų daktaras Česlovas Ignatavičius svarstė, jog tokią tvorą būtų galima pastatyti.
„Manau, kad tokios tvoros pamatai turėtų būti poliniai. Jie tiktų visose vietose. Pati tvora turėtų būti surenkama iš gamyklinių elementų. Tokios tvoros privalumas būtų toks, kad ji būtų fiziškai stipri ir ilgaamžė.
Minusų turėtų daugiau: didelis kiekis gelžbetonio, tokiems elementams gaminti reikėtų priderinti gamyklą, gamybai autoklavuose reikėtų šilumos energijos, ilga montavimo trukmė, papildomi mechanizmai transportavimui ir montavimui, po tvoros demontavimo susidarytų daug atliekų, statybinio laužo ir pan. Nesu tikras, kad tai būtų pigus variantas“, – komentavo mokslininkas.
Vielą laikantiems stulpeliams, eksperto žodžiais, geriausiai tiktų sraigtiniai pamatai. Jie tinka visur, tokių pamatų įrengimas greitesnis ir paprastesnis, patogu demontuoti ir panaudoti kitur.
Pašnekovo žodžiais, reikėtų ieškoti naujausių techninių variantų. Atgrasyti žmones galima įvairiomis šiuolaikiškomis priemonėmis – skaitmenine elektronika, akustika, šviesotechnika ir pan.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis antrino, jog numatyta statyti siena yra daug paprasčiau įrengiama nei mūrinė arba betoninė.
Reikalingi pamatai taip pat daug paprastesni. Mūrinės arba betoninės sienos statyba (tokio pat aukščio) gerokai ilgiau užtruktų ir, vargu, ar duotų didesnį efektą.
