Į nemalonią situaciją Marių gatvėje gyvenantis 76 metų Alfonsas Kalėda pakliuvo dar 2019 metų lapkritį, kai užtiko vyrą, mėginantį ant daugiabučio stogo iškelti anteną.
Spręsti konflikto buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau jie tik išklausė abu susikibusius kauniečius ir išvažiavo.
Didžiausias netikėtumas A.Kalėdos laukė vėliau – jis buvo apkaltintas melagingai pranešęs apie nusikaltimą. Anteną iškelti sumanęs kaunietis pasiskundė, neva buvo melagingai pranešta apie smurtą prieš A.Kalėdą.
Pastarasis daugiau kaip metus mynė teismų slenkstį, tačiau jį išteisino jau dviejų instancijų teismai.
Ši istorija paskatino pasiaiškinti, ką galima daryti ant daugiabučio stogo ir kas turėtų rūpintis bendrojo naudojimo erdve.
Neleido lipti ant stogo
A.Kalėda puikiai prisimena 2019 metų lapkričio 30-sios rytą, kai po naktinės pamainos prekybos centre „Mega“ grįžo namo ir pusryčiavo.
„Už durų pasigirdo kažkoks bruzdesys, todėl išėjau į laiptinę pažiūrėti“, – pasakojo pensininkas. Jo butas yra penktame aukšte, o šalia durų buvo įrengtos metalinės kopėčios, kuriomis galima užlipti ant stogo.
Kaunietis išvydo nepažįstamą vyrą, kuris pranešė norintis lipti ant stogo, nes neva turi užsakymą iškelti televizijos anteną. A.Kalėda paprašė pateikti asmens dokumentą ir darbų užsakymą, tačiau atvykėlis atsisakė tai padaryti.
Pasak A.Kalėdos, tik vėliau paaiškėjo, kad šis vyras anksčiau išties dirbo ryšių ir telekomunikacijų įmonėse, tačiau šiuo atveju turėjo asmeninį užsakymą iškelti anteną.
„Paaiškinau, kad lipti ant daugiabučio stogo negalima, nes visai neseniai buvo pakeista jo danga ir kabojo net perspėjimai apie draudimą laipioti ant stogo“, – pasakojo A.Kalėda.
Nuo smūgio įvirto į butą
Atvykėlis nepaisė jokių argumentų, todėl kilo nedidelės grumtynės. A.Kalėda tikino buvęs pastumtas ir aukštielninkas įvirto į butą pro praviras duris.
Jis iškvietė policijos pareigūnus. Jie užlipo ant daugiabučio stogo, ten išvydo daugiau sustatytų antenų, todėl svarstė, kad galbūt nieko baisaus neatsitiks, jeigu iškils dar viena.
Meistru prisistatęs vyras anteną pastatė, ji stovi iki šiol.
„Daugiau nebekovosiu, dėl tos antenos jau patyriau gausybę nemalonumų, tegul tuo užsiima namo administratorius“, – nusprendė A.Kalėda.
Po poros dienų jis nuvyko į policijos komisariatą ir dar kartą išdėstė visas įvykio aplinkybes. Meistras kaltę dėl smurto visą laiką neigė, o ikiteisminis tyrimas dėl jo veiksmų netrukus buvo nutrauktas.
A.Kalėda tikino sužalojimo pasekmes jaučiantis lig šiol, nes krisdamas susitrenkė abi alkūnes, ties sąnariais pradėjo kauptis skystis. Kurį laiką jam net teko nešioti rankų įtvarus.
Dukart išgirdo gerą žinią
Didžiausias netikėtumas A.Kalėdą užklupo tuomet, kai jis sužinojo apie naują ikiteisminį tyrimą dėl neva melagingo pranešimo apie nusikaltimą.
Byla buvo perduota į teismą, o kaltinamajam grėsė net 1500 eurų bauda.
„Keisti dalykai dedasi. Niekaip nesuprantu, kodėl tyrėjai patikėjo tuo žmogumi.
Jis stumdėsi, veržėsi į privačią valdą, o aš atsidūriau teisiamųjų suole – pirmą kartą gyvenime“, – stebėjosi kaunietis A.Kalėda.
Vis dėlto Kauno apylinkės teismas jį išteisino. Prokurorė nuosprendį apskundė, tačiau Kauno apygardos teismas taip pat nusprendė, kad A.Kalėda jokio nusikaltimo nepadarė.
„Iš pradžių maniau, kad atsisakysiu visų kaltinimų, jeigu tas žmogus bent atsiprašys, tačiau įvykiai pasisuko visai kita linkme“, – kalbėjo kaunietis.
Dabar jau jis svarsto, ar nevertėtų dėl patirtų išgyvenimų ir šmeižto kreiptis į teismą.
Galima kaupti papildomų lėšų
Konfliktas dėl dviejų vyrų grumtynių lyg ir išspręstas, tačiau ar A.Kalėda elgėsi teisėtai neleisdamas kitam žmogui lipti ant daugiabučio stogo?
Daugiabučių administravimu užsiimanti bendrovė „Civinity namai Kaunas“ turi tik keletą administruojamų daugiabučių, ant kurių stogo yra įdiegtos antenos. Dėl šios priežasties skundų nesulaukiama.
„Jeigu įmonė norėtų pasiūlyti daugiabučio gyventojams sumontuoti anteną ant gyvenamojo namo stogo, pirmiausia jie turėtų pristatyti siūlomų darbų projektą“, – aiškino bendrovės „Civinity namai Kaunas“ direktorius Rokas Drąsutavičius.
Projektui pritarti ar nepritarti, sprendžia patys gyventojai. Jeigu projektui pritaria dauguma gyventojų, darbai gali būti pradėti.
Pasak R.Drąsutavičiaus, sumontavus antenas ant stogo įmonė moka mėnesinį nuomos mokestį, kuris būna iš anksto suderintas su gyventojais.
Mokestis keliauja į namo gyventojų kaupiamųjų lėšų fondą. Už sukauptus pinigus atliekami pastato remonto arba atnaujinimo darbai, kuriems taip pat turi pritarti gyventojai.
„Svarbu priminti, kad dėl papildomų stogo sugadinimų ir kitų nenumatytų įvykių sudaroma sutartis, kurioje aiškiai yra apibrėžta, kas atlygina padarytus nuostolius nuomos metu“, – pabrėžė bendrovės vadovas R.Drąsutavičius.
Panaši procedūra taikoma ir namo gyventojams, norintiems išsikelti anteną savo reikmėms. Jie turi pristatyti projektą ir gauti daugumos gyventojų sutikimą.
Būtina įvertinti ir vietą
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Infrastruktūros priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Radzevičius priminė, kad visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, elektroninių ryšių infrastruktūros savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems taikomas statybos ir elektroninių ryšių įstatymas, yra privalomos Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklės.
„Norint įrengti ryšio infrastruktūrą, net ir pastatyti anteną ant namo stogo, reikia gauti to statinio savininko sutikimą – tai numato Civilinis kodeksas“, – aiškino V.Radzevičius.
Pačios antenos, kaip įrenginiai, turi atitikti visus jiems taikomus techninius reikalavimus, susijusius ne vien su ryšio užtikrinimu, kas yra antenos paskirtis, bet ir saugos, higienos normas.
Jeigu antenos, kurių įrengimas pagal aukštingumą yra priskiriamas prie paprastojo remonto darbų, atitinka joms taikomus techninius reikalavimus, yra gautas leidimas joms statyti ir jos yra įrengiamos pagal taisykles, gali būti statomos be papildomų apribojimų, jei yra išpildomi atitinkami statybos ir įrengimo darbų reikalavimai.
Kai antenos yra didesnės arba statomos ant aukštesnių namų ar bokštų, tokie darbai gali būti priskirti statinio kategorijai, todėl būtų reikalingas atitinkamas statybų leidimas pagal suderintą statybų projektą.
„Priklausomai nuo antenos įrengimo vietos gali būti taikomi papildomi apribojimai, Jie taikomi, kai statinys priskirtas kultūros paveldui, stovi nacionaliniame parke ar yra ypatingos paskirties“, – aiškino RRT atstovas.
Specialių apribojimų kvalifikacijai, kas gali statyti antenas – ar patys gyventojai, ar meistrai – nėra nustatyta, tačiau turi būti išpildomi visi minėti statybos ir įrengimo darbams keliami reikalavimai.
„Reikėtų neužmiršti, kad Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklės, kurių nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka RRT, nustato tik techninius elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo reikalavimus ir nereglamentuoja leidimų gavimo tvarkos ir sąlygų išdavimo elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimui, elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo teisėtumo, žalos atlyginimo ar nuosavybės teisės klausimų“, – pažymėjo V.Radzevičius.
Visi sprendimai – gyventojų rankose
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas
„Daugiabučio stogas, kaip ir laiptinė, yra visų gyventojų nuosavybė, todėl tik jie gali nuspręsti, kaip su juo elgtis.
Leisti ar neleisti iškelti anteną ant stogo, sprendžia daugiabučio savininkų bendrija, sprendimui priimti reikia 50 proc. ir 1 balso.
Jeigu bendrija nėra sukurta, pastato administratorius rengia gyventojų susirinkimą, kurio metu taip pat balsuojama dėl iškilusio klausimo.“
Ant daugiabučio stogo kepė šašlykus
2012-ųjų lapkritį jaunas kaunietis sugalvojo neįprastą pramogą – jis sumanė ant devynaukščio stogo Baltų prospekte išsikepti šašlykų.
Išvydę ugnies pašvaistę vietos gyventojai iš pradžių policijos pareigūnams pranešė, kad dega pastato stogas.
Kai atvyko pareigūnai, dūmai jau buvo prasisklaidę, tačiau jie vis tiek nusprendė užlipti ant pastato stogo.
Ten patruliai užtiko vyrą, kuris kepsninę buvo pastatęs ant dviejų didelių nedegios medžiagos lakštų.
Netoliese stovėjo sklidinas vandens kibiras, maišelis su medžio anglimis ir trys iešmai su šašlykais.
Pareigūnai liepė kepėjui užgesinti ugnį, pasiimti kepsninę, tuomet surašė pranešimą apie įvykį ir išsiuntė jį ugniagesiams.
Pastarieji tąkart tikino pirmą kartą susidūrę su žmogumi, kuris ant daugiabučio stogo kepė šašlykus, tačiau prisiminė kelis atvejus, kai kepsninė buvo užkurta balkone.
Kaunietis buvo visiškai blaivus, draugiškai bendravo su pareigūnais ir tikino tokiu būdu pasigaminti mėgstamo patiekalo sumanęs pirmą kartą.
