Pasak BETA direktoriaus Valiaus Serbentos, vykdant ekspertizę yra norima išanalizuoti platų renovacijos metu naudojamų energinį efektyvumą didinančių ir kitų priemonių spektrą, todėl jame dalyvauja ir skirtingomis savybėmis pasižymintys būstai.
Audito metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Ignalinos, Jonavos, Anykščių ir Baisogalos. Jų statybos metai apėmė spektrą nuo 1969 m. iki 1990 m., būstuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60. Namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.
„Tai padeda įvertinti daugiaaukščių ir mažaaukščių, blokelių ir plytų mūro pastatų tipo energinį ir ekonominį naudingumą, tinkuojamų ir ventiliuojamų fasadų ar atskirų langų tipų efektyvumą, įvairių šildymo, vėdinimo sistemų indėlį į geresnį žmonių gyvenimą po renovacijos“, – sako V.Serbenta.
Padeda garantuoti renovacijos kokybę
Energiniam auditui ir ekspertizei atrenkami daugiabučiai, kurie atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir po projekto įgyvendinimo praėję ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.
Buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė. Rezultatai rodo, kad visi daugiabučiai atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos keliamus reikalavimus, o išsamesnė šių projektų analizė padės ateityje įvairius techninius sprendinius taikyti dar efektyviau.
Vidinės balkono sienos šiltinimas – svarbus elementas
Šiųmečio audito metu ekspertai ypač daug dėmesio skyrė apšiltinimo tyrimams, vidinės balkono sienos šiltinimo analizei. Kadangi šiandien to daryti nėra privaloma, dalis gyventojų atsisako šios priemonės.
Atnaujintų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko teigimu, tokį sprendimą butų savininkai priima be reikalo, nes vidinę balkono sieną šiltinti būtina dėl kelių priežasčių.
„Kai patalpos prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių mėgsta, todėl rizika jį čia išvysti gerokai padidėja. Be to, šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius, tad vidinę sieną reikėtų šiltinti ir dėl siekio išlaikyti šilumą patalpose. Todėl net jei vidinės balkono sienos pagal esamus reikalavimus šiltinti nėra būtina, atsižvelgdami į realią situaciją gyventojai turėtų pagalvoti apie šios priemonės pasirinkimą“, – sako G.Šilanskas.
Privalu pašalinti problemas sukeliančias priežastis
Vykdydami energinį daugiabučių auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę specialistai šiemet taip pat koncentravosi ir į projektines pastatų ekspertizes.
„Vykdant daugiabučių projektines ekspertizes reikėtų atkreipti dėmesį į projektų detalumą, nes neparengus reikiamų dokumentų ji gali būti netiksli. Projektų ekspertizė – itin svarbi pastato renovacijos proceso dalis, kurios užleisti nereikėtų.
Ypač daug dėmesio projektuojant reikėtų skirti daugiabučių balkonams ir stogeliams“, – teigia Pastatų energetikos skyriaus vadovas.
Be to, audito ataskaitoje ekspertai pažymėjo, kad projektuojant turėtų būti nustatyti ir pašalinti ne tik konstrukcijų pažeidimai, bet ir minėtų pažeidimų atsiradimo priežastys, norint, kad jie ateityje nesikartotų.
Pasak G.Šilansko, nepašalinus pagrindin ės priežasties toliau vyksta armatūros korozija, betono paviršiuje formuojasi nauji plyšiai. Anot jo, dėl to siūloma atlikti ir papildomą ekspertizę ir atnaujinti armatūros antikorozinę ir stogelių hidroizoliacinę dangas.
