Renovacijos ekspertai papasakojo, kaip namuose po atnaujinimo turėti šviežio oro: akcentavo rekuperaciją (4)

Atnaujintų daugiabučių energinis auditas ir įgyvendintų priemonių ekspertizė – vienas būtinųjų renovacijos proceso elementų, padedančių Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) šalyje efektyviau vykdyti pastatų modernizavimą.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 22, 2021, 8:00 AM, atnaujinta Jul 22, 2021, 9:32 AM

Šiemet vykdyto audito metu paaiškėjo, kad šalies gyventojai, investuodami į savo daugiabučių atnaujinimą, turėtų daug dėmesio skirti ne tik energinio efektyvumo didinimui, bet ir kokybiško oro patalpose užtikrinimui.

Renovuotų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko teigimu, šiųmetė būstų analizė parodė, kad daugiausia šilumos po atnaujinimo prarandama vėdinant pastatą (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais jie sudarė vidutiniškai 41 proc.

„Neatnaujintuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Tačiau atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tad procentiškai vėdinimo nuostoliai padidėja. Todėl rekomenduotina įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – sako G.Šilanskas.

Kruopščiai tyrė oro kokybę renovuotuose namuose

Specialistas toliau pasakoja, kad audito metu daug dėmesio skirta efektyvių vėdinimo sprendimų paieškai, o tai buvo daroma koncentruojantis į modernizuotų pastatų oro kokybę. Tai itin svarbus būsto atnaujinimo aspektas, nes renovuotas daugiabutis tampa sandaresnis, grynas oras į vidų patenka sunkiau.

Lietuvoje gyvenamųjų patalpų ore esanti CO2 koncentracija nėra ribojama specifiniais dokumentais, todėl oro kokybė buvo tiriama atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas.

Remdamiesi jomis ekspertai nustatė maksimalią ribinę CO2 vertę – 1000 ppm (angl. ppm – „parts per million“, t.y. dalys iš milijono). Nuo šios ribos pradedamas jausti mieguistumas, galvos svaigulys, oro kokybę galima laikyti prasta. Išsiaiškinę ribinę vertę specialistai ištyrė oro kokybę auditui pasirinktuose būstuose.

„Audito rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kai buvo matuojamas CO2 kiekis renovuotų daugiabučių patalpose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Vis dėlto apie 40 proc. atvejų 1000 ppm riba buvo viršyta“, – teigia G.Šilanskas.

Kokybišką orą užtikrina vėdinimas

Audito ataskaitos išvadose ekspertai pabrėžė, kad oro kokybę renovuotuose daugiabučiuose gali padėti užtikrinti kruopštus patalpų vėdinimas. Pasak G.Šilansko, siekiant, kad bute būtų kuo daugiau gryno oro, gyventojai daugiabutyje turėtų įsidiegti rekuperacinę sistemą.

„Rekuperacinė sistema padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai ypač svarbu šaltuoju sezonu, kai išorės oro kokybė dėl kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijos aplinkos ore viršijimo būna gerokai prastesnė nei vidaus oro. Be to, palyginus šią sistemą su dažnu lango atidarinėjimu, ne tik taupoma šilumos energija, bet ir į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro, sumažėja aplinkos triukšmas“, – teigia specialistas.

Vis dėlto jeigu tokios sistemos daugiabutyje nėra arba jos įrengti nėra galimybių, gyventojai, atsižvelgdami į išorės oro sąlygas ir paros metą, turėtų keliskart per dieną intensyviai vėdinti gyvenamąsias patalpas. Tai reikėtų daryti kelias minutes visiškai atidarius langus – taip bus sudaromas skersvėjis. Tiesa, buto nereikėtų vėdinti transporto piko valandomis.

Be to, CO2 jutiklių įrengimas gyvenamosiose patalpose, ypač svetainėje ar miegamajame, gali tapti gera indikacine priemone norint užtikrinti tinkamą vėdinimo sistemos valdymą.

Tiria platų spektrą daugiabučių

Šiemet auditui buvo atrinkti būstai, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, jų metai – nuo 1969 m. iki 1990 m. Visų pastatų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.

Energiniam auditui ir ekspertizei atrenkami būstai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir po projekto įgyvendinimo praėjo ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.

Šiais metais buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė.

Rezultatai rodo, kad visi daugiabučiai atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos keliamus reikalavimus, o išsamesnė šių projektų analizė padės ateityje įvairius techninius sprendinius taikyti dar efektyviau.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.