Anot jo, šiuo metu ministerija siekia parengti „kokybišką ir visas suinteresuotas puses įtraukiančią galimybių studiją“, kurioje būtų suformuluota objektų veiklos viziją, tačiau tam būtina perimti pastatus iš Lietuvos pašto.
„Be abejo, galime kalbėti daug, bet pirma tuos objektus reikia turėti savo žinioje. Tad dabar dedame daug pastangų ir procesai juda į priekį, kad abiejų centrinių paštų pastatai atsidurtų Kultūros ministerijos žinioje, Kultūros infrastruktūros centre. Tokiu būdu jau valdydami patį procesą, tikrai rastumėme geriausius sprendimus“, – per spaudos konferenciją Klaipėdoje penktadienį sakė S. Kairys.
Anot jo, galimybių studija ir formalūs sprendimai dėl pastatų perėmimo turėtų būti tvirtinami Vyriausybėje. Ministras svarstė, kad dėl pastato Klaipėdoje sprendimas galėtų būti priimtas kitąmet, dėl Kauno centrinio pašto – greičiau.
„Aš tikrai tikiu, kad šitos gražios vietos, tokie objektai turės ateitį“, – pridūrė S. Kairys.
Ministras sakė, kad planuojamos minimalios investicijos likviduoti Klaipėdos centrinio pašto avarinę būklę, tačiau reikiamos sumos nenurodė.
Vasarį Vyriausybė nusprendė, kad Kultūros ministerija iki rudens privalo parengti galimybių studijas dėl Kauno centrinio pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams.
S. Kairys sakė, kad kol kas „per ankstyva kalbėti“, ar pastatai vėliau bus išpirkti, ar tiesiog perduoti Kultūros infrastruktūros centrui.
Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
Pirminiais Kultūros infrastruktūros centro vertinimais, tarpukariu pastatytiems Kauno centrinio pašto rūmams sutvarkyti reikėtų apie 10,2 mln. eurų investicijų.
