Panevėžyje irstantis vandentiekio bokštas kelia grėsmę: kaimynai po savą kiemą priversti vaikščioti su šalmais

Yrantis vandens bokštas kelia pavojų privačių namų savininkams, todėl Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl vandens bokšto, esančio Aldonos gatvėje, pavojingai byrančių betoninių pastato konstrukcijų

Panevėžio miesto Savivaldybės administracija ne kartą siuntė dabartiniams vandens bokšto savininkams nurodymus sutvarkyti pastatą, kad oro nudrengtas bokštas nekeltų baimės ir pavojaus aplinkiniams gyventojams.

Prieš daugiau kaip mėnesį Panevėžio miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijai pavyko prisišaukti vandentiekio bokšto savininkus. Kartu su jais apžiūrėjo irstančio pastato būklę ir tarėsi, ką toliau daryti, kad atskilusios betoninės bokšto dalis nepridarytų bėdų ir neužkristų ant galvų kaimynystėje gyvenantiems žmonėms.

Visai vandentiekio bokšto papėdėje gyvenanti panevėžietė Elvyra Bloževičienė naujienų portalo JP žurnalistams rodė, kaip vyksta gyvenimas šalia irstančio pastato.

„Čia gyvenu jau 24 metai, bet dabar bokštas pradėjo kelti pavojų – nuo irstančių sienų žemyn krenta nuolaužos. Kas dabartiniai savininkai, pasakyti negaliu. Juos mačiau, bet jie neprisistatė. Tik kartu su Savivaldybės atstovais vaikštinėjo ir apžiūrėjo bokštą. Paskelbė ekstremalią situaciją ir namą aptvėrė „Stop“ juosta bei pastatė apsauginius pastolius, kad būtume saugesni. Tačiau negalime po visą kiemą vaikštinėti – „Stop“ juosta neleidžia“, – aiškino ponia Elvyra ir teigė, kad į savo daržą darbuotis eina tik su apsauga – su šalmu ant galvos.

Pasak E. Bloževičienės, norėdama nueiti iki šiltadaržio, kuris yra jau „Stop“ juostos zonoje, eina aplinkui ir būtinai ant galvos užsideda šalmą.

„Taigi šiltnamyje viskas susodinta – negaliu palikti savo daržovių. Jas reikia prižiūrėti, laistyti. Esu pensininkė ir užsiimti lieka daržas, gėlynai, šiltadaržis. Turiu sveikatos ir darbuotis – malonumas, o normaliai įeiti į savo daržą negaliu. Lyg ir turiu sklypą, lyg ir neturiu. Turiu užsidėti šalmą, kad galėčiau saugiai savo kieme būti. Net žolės nupjauti negaliu, vis reikia saugotis – ant galvos gali nukristi betono gabalas arba plyta“, – rodė darže prikritusias nuolaužas ir teigė su baimė laukianti orų pasikeitimų – sinoptikai pranašauja artėjantį lietų su žaibais ir perkūnijomis.

Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas naujienų portalui JP patvirtino, kad kartu su vandentiekio bokšto šeimininkais apžiūrėjo jų įsigytą nuosavybę.

„Paskelbta ekstremali situacija, o dabar tariamasi su pastato šeimininkais, kad jie, arba imasi priemonių ir užtikrina saugumą šalia bokšto gyvenantiems žmonėms, arba, jei to negali padaryti, tartis su Savivaldybe, kad pritaikytų saugumo priemones. Tačiau tuomet už tas saugumo priemones bus pateikta sąskaita ir teks apmokėti už atliktus darbus“, – pasakojo V. Jakštas.

Pasiteiravus, kas buvo padaryta, kad šalia vandentiekio bokšto gyvenantis žmonės jaustųsi saugesni, mero pavaduotojas paaiškino, kokias saugumo priemones pritaikė.

„Kai nuvažiavome apžiūrėti bokšto, pamatėme vaikštinėjančią močiutę su dviratininko šalmu ant galvos. Ši priemonė gal ir nepadėtų, bet bent žmogus saugosi. Tuomet buvo nuspręsta pastatyti statybinius pastolius aplink privataus namo sieną ir taip apsaugoti gyventojus. Dar dalis ploto aptvertą „Stop“ juostą, kad nebūtų galima prieiti pernelyg arti irstančio pastato. Beje, pastoliai išnuomoti ir Savivaldybė moka nuomos mokestį. Vėliau sąskaita bus pateikta vandentiekio bokšto savininkams“, – aiškino vicemeras V. Jakštas ir teigė, kad krintantis betono gabalai pridarė bėdos – sugadino šiltnamį, išdaužė automobilio stiklą.

Pasak mero pavaduotojo, Savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą ekspertų paslaugoms nupirkti.

„Tai jau antras viešasis pirkimas, nes pirmasis neįvyko. Neužilgo bus įvertinti pirkimo pasiūlymai ir tada ekspertai pasakys, ką reikia daryti su vandentiekio bokštu ir kiek kainuos darbai. Dabartiniai griūvančio pastato šeimininkai sutinka apmokėti už darbus. Su žmonėmis, kurie gyvena šalia bokšto, pastoviai bendraujama ir teiraujamasi, ar nepridarė irstantis bokštas daugiau bėdų“, – sakė V. Jakštas ir tvirtino, kad šiuo metu prie bokšto ramu, bet pripažino – ramybė laikina.

Anot vicemero, bokšto savininkai bendrauja noriai. „Nors bendraujama geranoriškai, bet spėliojama, kad dabartiniai bokšto savininkai pastatą norėtų parduoti. Nesu garantuotas, bet panašu į tai“, – svarstė V. Jakštas.

Nekilnojamojo turto agentūros „Hausitus“ brokerė Kristina Pranckėtytė naujienų portalui JP pasakojo, kad vandens bokštas pardavinėjamas buvo ilgai, bet 2018 metais pavyko parduoti.

„Bokštą nusipirkę žmonės nenori atskleisti savo tapatybės. Taip pat pirkėjai kol kas nenori pasakoti, ką darys su pirkiniu. Prieš tai buvęs bokšto savininkas Virginijus Dromantas turėjo net ir projektą, kaip panaudotų statinį. Tai turėjo būti pramogų kompleksas. Būtų įrengęs ir liftą. Tačiau planai pasikeitė ir jį pardavė“, – prisiminė brokerė ir tęsė.

Išskirtinį vandentiekio bokštą nusipirko du fiziniai asmenys: vyras ir moteris. Vienas jų gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, kitas – Panevėžyje. Už komercinės paskirties objektą sumokėta keliskart mažiau nei prašytieji 64 tūkst. eurų.

Ilgą laiką nenaudojamas bokštas buvo įmonės „Aukštaitijos vandenys“ nuosavybė ir tik maždaug 2003-iaisiais perėjo į privačias rankas.

Pastato aukštis beveik 45 m. Šis buvęs vandens bokštas panevėžiečiams pažįstamas, menantis miesto istoriją nuo 1960 metų.

Lietuvos kultūros vertybių registre yra vos 8 vandentiekio bokštai ir vienas vandentiekio siurblinės statinys Vilniuje. Tai reiškia, kad juos įsigijusiems tektų paisyti tam tikrų paveldo reikalavimų.

Kiti vandentiekio bokštai (jų dauguma) statyti sovietmečiu. Jie yra dviejų tipų: betoniniai ir metaliniai. Vandentiekio bokštai turi nedidelę apžvalgos aikštelę, kuri yra pasiekiama sraigtiniais laiptais. Jo pamatai betoniniai, sienos plytų ir gelžbetonio blokų, grindys betono.

Daugelyje užsienio šalių tokie vandens bokštai rekonstruojami į butus jau gana seniai. Tokie statiniai tampa gana netradiciniais ir ekstravagantiškais butais.