Kovoti pajėgūs patys plėtotojai
„Esant didelei paklausai, ko gero, atsiranda „verslininkų“, kurie nori uždirbti iš menkos pasiūlos. Ar tai tvaru? Ne. Ar su tuo gali kovoti patys plėtotojai, neleisdami perpardavinėti rezervacijų – taip“, – komentavo „Newsec“ rinkos tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas.
Visgi, pašnekovo žodžiais, 2006–2008 metais matyta situacija visai kitokia nei šiuo metu, nes, visų pirma, skiriasi rinkos brandumo lygis. Kitokie plėtotojų gebėjimai valdyti situaciją, komerciniai bankai, finansuojantys plėtotojus, turi pakankamą veiksmingų finansinių instrumentų krepšelį, neleidžiantį įsisiūbuoti spekuliantams.
Tokių verslininkų poveikis NT rinkai gali būti pakankamai ribotą laiką, kol pirkėjai supras, kad juos lengvai mausto. „Taigi, ko gero, kalbame apie ribotą tokių sandorių skaičių. Spekuliantų veiksmus vertinčiau tik kaip trumpalaikę galimybę. Dėl spekuliantų veiklos plėtotojai gali prarasti dalį savo pelno.
Ar jie tikrai nori dalintis ir taip dėl darbo jėgos, medžiagų brangimo menkstančių pelnu, labai abejoju. Manau, kad spekuliantai greitai neturės darbo, tačiau jų prisiimta rizika niekur nedings“, – kalbėjo NT ekspertas.
Sprendimus vadina pertekliniais
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius kalbėjo, jog Lietuvos banko ketinimai įpareigoti NT plėtotojus registruoti preliminariąsias būsto pirkimo-pardavimo sutartis susijęs su praėjusį rudenį pastebėtais atvejais, kuomet dalis NT pirkėjų, turėdami pakankamai lėšų, rezervuodavo butus, o vėliau NT ieškantiems tautiečiams pasiūlydavo rezervacijas perpirkti.
„NT plėtotojai gana greitai tą pastebėjo, mat tokie verslininkai prekiauja plėtotojų pelnu – uždirba nesukurdami jokios vertės ir nemokėdami mokesčių. Rinkoje žinomi plėtotojai ėmėsi baudų – tais atvejais, kuomet pirkimo-pardavimo sutartį sudarydavo kitas žmogus nei preliminariąją, prašydavo sumokėti tam tikrą procentą nuo buto vertės, pavyzdžiui, 3–5 tūkst. eurų.
Kiti apskritai sutartyse įrašė reikalavimą, jog būstą gali pirkti tik asmuo, kuris sudarė preliminariąją sutartį. Jei jis buto pirkti nebenori arba pas notarą atvyksta kitas asmuo, sutartis tiesog nutraukiama.
Problema, apie kurią kalba kai kurie ekonomistai, Lietuvos bankas jau išspręsta. Verslas tikrai nėra toks naivus ir kvailas, kad savo pelnu leistų naudotis tiems, kurie nesukuria jokios vertės. Mes prašėme Lietuvos banko duomenų, kiek, anot jų, rinkoje veikia spekuliantų, bet kol kas jų negavome“, – komentavo pašnekovas.
M. Statulevičius sutinka, kad galbūt yra pavienių plėtotojų, kurie leidžia būstą rezervuoti vienam, o įsigyti kitam žmogui, bet iš esmės rinkoje jokių problemų nėra.
Pašnekovas abejoja, ar Lietuvos banko siūlymas registruoti preliminariąsias sutartis turės naudos, juolab kad ne viena įmonė viešai skelbia duomenis apie būstų rezervacijas ir pardavimus.
Kartais jų pateikiami duomenys šiek tiek skiriasi dėl apskaitos specifikos, mat vieni į statistiką įtraukia tik gyvenamosios paskirties būstus, kiti ir kitos paskirties, taip pat kotedžus. Antra vertus, rezervuojamas nesantis turtinis vienetas, neturintis unikaliojo numerio. Užbaigus statybas butą reikėtų registruoti antrąsyk, papildomai mokėti už duomenų atnaujinimą.
Įvykus sandoriui, reikia sutikrinti duomenis, mokėti notarui – atsirastų papildomų mokestinių išlaidų. NT plėtotojai daug duomenų teikia Statistikos departamentui, galėtų įtraukti ir informaciją apie preliminariąsias sutartis, bet registruoti kiekvieną individualią sutartį, suvesti jos duomenis, pašnekovo žodžiais, papildoma našta.
„Ažiotažas NT rinkoje slūgsta, tą rodo ir gegužės, ir birželio būstų pardavimai. Pavasaris buvo išties aktyvus, žmonės norėjo kuo greičiau įdarbinti savo pinigus. Nėra reikalo stabdyti rinkos, juolab butai daugiausia perkami nuosavais, ne skolintais, pinigais, NT perkamas atsakingiau. 2006–2008 metais buvo perkama viskas, per daug nesidomint.
Dabar rinkoje daugiau aiškumo, plėtotojai privalo atskleisti daugiau informacijos, veikia draudimai, garantijų sistema. Turime visai kitą situaciją nei prieš 15 metų“, – įsitikinęs LNTPA prezidentas.
Antra vertus, preliminariųjų sutarčių registravimas neapribos norinčiųjų manipuliuoti. Niekas neuždraus sutarčių registruoti giminaičių vardais, parodant, kaip aktyviai vyksta pardavimai, ir koks sėkmingas projektas, o vėliau nutraukti sutartis be baudų. „Reikia suprasti, kad kuo griežtesnis reguliavimas, tuo daugiau noro jį apeiti.
Rinką svarbu stebėti, sekti, bet vadovautis protingumo kriterijais. Jei duomenys būna netikslūs arba būna dirbtinių rezervacijų, kuomet vieną mėnesį rezervuojama, kitą atšaukiama, yra sistemų, kurios visa tai stebi“, – reziumavo pašnekovas.
