Ar rinka pradės slūgti? „Rinką dažniausiai galima matuoti dviem parametrais – kainos ir sandorių skaičiumi. Panašu, kad sandorių skaičiaus mažėjimo turėtume sulaukti ne dėl to, kad rinka stoja, ar dėl to, kad kažkas blogai, tiesiog tie sandorių skaičiai, kurie fiksuoti balandį, gegužę tiesiog nenormalūs.
Vilniuje per mėnesį parduodama po 1000 butų, kai ilgą laiką, pastaruosius trejus ar ketverius metus, būdavo parduodama 400–500 naujos statybos butų, taigi, tai, kas vyksta negali tęstis ilgai.
Slūgstant nerealiems rekordams, rinka vis tiek išlieka aktyvesnė nei įprastas vidurkis. Logiška, kad skaičiai turėtų grįžti į įprastas vėžes. Klausimas, kada. Kai rinka įsibėgėja, ji dažniausiai greitai nestoja. NT rinka inertiška, per mėnesį nepasikeičia, kas reiškia, kad vasara bus labai aktyvi. Jei skaičiai sugrįš į 400–500 parduodamų butų, tai nebus dvigubas sumažėjimas, tiesiog grįžimas į normalią realybę“, – komentavo NT ekspertas.
NT kainos pradėjo lenkti atlyginimus, šiemet matysime dviženklį kainų augimą, Šiauliuose ir Panevėžyje jis jau dabar matomas, o atlyginimai, prognozuojama, augs 7,5 proc. Faktas tas, kad kainos kilo sparčiau nei atlyginimai, kas, anot pašnekovo, atgrasys žmones skubėti pirkti. Dalis susimąstys, ar verta pulti į paniką, kaip buvo prieš kelis mėnesius.
Kita vertus, logiška, kas tuomet nusipirko būstą, sumokėjo mažiau, nei sumokėtų dabar. „Dvipusis aspektas: skubi pirkti, bet gauni geresnę kainą. Šiuo metu atsakyti į klausimą: „Pirkti būstą dabar ar palaukti?“ labai sudėtinga.
Anksčiau, kai kainų kilimo tempas buvo nedidelis, keli procentai per metus, logiška, kad jei būstas kažkiek ir pabrangs, nieko baisaus, daug geriau, kuomet nusiperkamas būstas, kokio tikrai reikia. Šiuo metu kartais susidaro tokia situacija, kad žmonės perka būstą ne kokio reikia, bet tiesiog, koks yra, nes jei nenupirksi dabar, jis pabrangs.
Taigi, nemažai žmonių perka ne tai, ką nori, bet tai, kas liko. Ar tai teisingas sprendimas? Sunku pasakyti. Kažkada pasiūla paklausą tikrai pasivys. Žiūrint į Vilnių, kiek projektuojama naujų daugiabučių, kiek namų, ateityje būstų bus labai daug, jei, žinoma, tie projektai gaus finansavimą.
Derinamų projektų daugybė, pasirinkimas bus, klausimas tik – už kokią kainą. Atlyginimų augimas, nuomos kainos, gyventojų didmiesčiuose skaičiaus augimas, palankios finansavimo sąlygos – viskas rodo, kad kainos augs, o ir statytojams nesinorės mažinti kainų, kai jų sąmatos auga dar labiau nei atlyginimai ar pardavimo kainos. Galime laukti, kad sandorių skaičius grįš į ankstesnius metus, bet kainos ne“, – komentavo S. Vagonis.
„Žmonių lūkestis, kad aš gausiu didesnį atlyginimą, palankų finansavimą ir pirksiu už mažesnę kainą – nerealus. Jei kyla žmonių pajamos, kyla ir NT kainos, čia nieko nepadarysi. Kalbant apie bendrą kainų lygį, abejoju, kad jos kris. Bet rinka yra segmentuota. Prieš kelerius metus kainos taip pat augo, bet prastesnės būklės, ne tokio likvidaus NT kainos mažėjo.
Šiuo metu rinka yra tokia, kad bet ką gali parduoti brangiau nei prieš pusmetį ar metus. Tačiau ateis laikas, kai rinka stabilizuosis, kai kurie nepatrauklūs objektai, kuriuos šiuo metu perka, nes nėra, ką pirkti, grįš į konkurenciją su patraukliais objektais, ir kažkas, galbūt, turės sumažinti kainas. Tik klausimas pirkėjui: ar jis norės įsigyti tą objektą? Geras daiktas kainuoja daug, prastesnis parduodamas su nuolaida“, – replikavo NT ekspertas.
Užsienio šalyse NT kainos mažėjo valstybėse ar regionuose, priklausomuose nuo turizmo. Mažiau nuo turizmo priklausomose šalyse ir tose, kurių ekonomikų per daug nepaveikė pandemija, stebimas kainų kilimas. Lyginant su Latvija ir Estija, Lietuva pagal NT kainų kilimą yra lyderė. Jei Vilniuje šių metų gegužę lygintume su praėjusių, būsto kainos kilo daugiau kaip 10 proc., Taline per tą patį laikotarpį jos kilo 6 proc., Rygoje – apie 5 proc.
Kalbos visose trijose šalyse tos pačios: pabrango putplastis, mediena, būstas perkamas, nes brangs, perkamas būstas pajūryje, pavyzdžiui, Jūrmaloje. Beje, 2020 metais Jūrmaloje buvo sudaryti du butų sandoriai, kurių kiekvieno vertė 5 mln. eurų. Lietuvoje brangiausias butas parduotas už 2,4 mln. eurų.
„Lietuviai nenori būti blogesni nei kaimynai. Jei kaimynas perka NT, aš ne blogesnis“, – šaržavo pašnekovas, mat kalbos apie NT šiuo metu sukasi net vakarėliuose ir susitikimuose.
NT nuomos grąža linkusi mažėti. Anksčiau, skaičiuojama, ji buvo apie 5 proc., dabar mažėja iki 4 proc., jei grynoji grąža, manoma, susitraukia iki 3 proc. Žmonės, panašu, NT perka norėdami ne užidrbti, spekuliuoti, bet pinigus paversti NT, kas jiems atrodo saugu. Žmonių noras investuoti, anot S. Vagonio, pakankamai logiškas, bet grąža akivaizdžiai mažėja, gali būti, mažės ir toliau.
Baltarusiai Lietuvoje tampa NT naudotojais. Neseniai pranešta, jog baltarusių žaidimų kompanija projekte „Tower“ nusipirko 76 butus, sandorio vertė viršija 20 mln. eurų. Tie butai vieni brangiausių sostinėje. Pavieniai žmonės irgi perka, tokie sandoriai sudaro 2–3 proc. rinkos.
Ruduo turėtų būti pakankamai aktyvus NT rinkai, tam tikras pakilimas, sandorių skaičius, noras pirkti išliks, bet gal nebeliks to spontaniško pirkimo, kuomet žmogus perka tik tam, kad pirktų, nemąstydamas, kaio jis įsigytame būste gyvens. Gali būti, kad net valstybė imsis vėsinti įkaitusią NT rinką.
