Griauti Varnių gatvėje stovintį kaminą nusprendė bendrovės „Kauno energija“ vadovybė, įvertinusi ekspertų parengtas išvadas apie jo būklę.
Įmonei įdiegus šilumos gamybos efektyvumą didinančias technologijas (sauso tipo ir kondensacinius ekonomaizerius), į aplinką išleidžiami dūmai tapo atvėsinti ir dėl to mūrinių kaminų sienos smarkiau drėksta.
Per ilgesnį laiką drėkstantis mūras pradeda trupėti, tampa nebesaugus. Įvertinus kamino būklę nuspręsta jį išardyti ir pastatyti naują metalinį su nerūdijančiojo plieno įdėklu.
Tokiems kaminams beveik jokia priežiūra nereikalinga. Kur kas sudėtingiau prižiūrėti mūrinius kaminus, kuriems kenkia dūmuose esanti drėgmė. Konstrukcija itin kenčia tuomet, kai lauke neigiama oro temperatūra.
Plytos ardomos rankomis
Kas penkerius metus atliekami išsamūs statinių tyrimai – tikrinama mūro būklė. Tyrimų metu tenka įvertinti ir vidinę kaminų pusę, kuri yra labiausiai pažeidžiama.
„Kaminas ardomas nuo mobiliosios darbo platformos, vėliau žemesnioji dalis bus griaunama ilgastrėliu ekskavatoriumi su hidraulinėmis žirklėmis bei hidrauliniu plaktuku“, – pasakojo „Kauno energijos“ Projektų valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas Robertas Kalėda.
Naują kaminą planuojama pastatyti iki šių metų rugsėjo mėnesio, o visus darbus baigti lapkritį. Jie kainuos beveik 480 tūkst. eurų. Visos griovimo metu susidariusios atliekos ir statybinis laužas bus perduoti atliekų tvarkytojams.
Perdirbti tinkamos atliekos bus rūšiuojamos pakartotiniam naudojimui atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.
Aukštų statinių nebereikia
Mūrinis „Šilko“ katilinės kaminas buvo pastatytas 1954 metais, pradėtas naudoti 1960-aisiais. Jo aukštis buvo 50 metrų. Išorinis pamatų skersmuo – 11 metrų, viršutinės angos skersmuo – 2,5 metro.
Pasak R.Kalėdos, bendrovės valdomose katilinėse Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke šiuo metu yra 12 mūrinių kaminų, 5 iš jų nenaudojami.
„Per pastarąjį dešimtmetį nenugriovėme nė vieno kamino ir kol kas ardyti kitų kaminų neplanuojame“, – pranešė bendrovės atstovas.
Visais laikais kaminai buvo statomi tokio aukščio, kad katilinei dirbant visu įmanomu pajėgumu galėtų išsisklaidyti teršalai.
Prieš kelis dešimtmečius tikslui pasiekti reikėdavo labai aukštų kaminų, nes kurui dažniausiai buvo naudojamos durpės, mazutas.
Dabar naudojamos dujos, biokuras, naujuose šilumos gamybos įrenginiuose statomi filtrai, todėl oro tarša mažesnė.
Dėl šios priežasties naujieji metaliniai biokuru kūrenamų katilinių kaminai visiškai neįspūdingi. Pasak energetikų, šiais laikais plačių ir aukštų kaminų jau nereikia.
Milžino aukštis – 180 metrų
Važiuojant nuo Vilniaus iš toli matyti du raudona ir balta spalva nudažyti Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) kaminai. Jie – vieni didžiausių mieste ir gerai matyti iš daugelio vietų.
Žemesnis 150 metrų aukščio gelžbetonio kaminas iškilo dar 1975 metais. Vidinis jo skersmuo pačiame viršuje siekia 8,4 metro, sienelės storis – apie 60 centimetrų.
Antrasis kaminas pastatytas jau 1995 metais. Jo statybai taip pat naudotas gelžbetonis, o statinio aukštis siekia net 180 metrų. Vidinis skersmuo viršuje – 9,6 metro.
Šis kaminas naudotas labai mažai, todėl išliko labai geros būklės. Kaminų statybos metu jų vidinėje dalyje iki pat viršaus buvo suręsti pastoliai. Žmonėms užkelti į darbų aikštelę buvo sumontuotas laikinas liftas, kuris iki paties viršaus kildavo apie 20 minučių.
Katilų kurui naudojant dujas suodžių išvis nesusidaro. Kai anksčiau KTE degindavo mazutą, nedidelis pelenų kiekis iškrisdavo statinio dugne.
Kaminų spalvų gama bei rašto proporcijos parinktos pagal reikalavimus. Baltos ir raudonos spalvos juostos skirtos žemai skraidančių objektų valdytojų dėmesiui atkreipti. Prie kaminų įrengtos signalinės šviesos.
Į padangę stiebiasi net pusšimtis bokštų
Šiuo metu Kaune ir miesto prieigose galima suskaičiuoti daugiau kaip pusšimtį įvairių kaminų.
Mieste galima išvysti dar prieškario metais statytų kaminų – vienas tokių iškilo Kauno klinikų teritorijoje ir pateko į kultūros paveldo sąrašą.
Prieš kelerius metus šį kaminą teko remontuoti ir nuardyti labiausiai pažeistą viršutinę jo dalį.
Nenaudojamais energetikų statiniais mielai naudojasi mobiliojo ryšio operatoriai, nes jiems nereikia statyti naujų bokštų ryšiui užtikrinti.
