Tikisi daugiau uždirbti
Anot į redakciją paskambinusio vyro, tokius verslininkus reikėtų stabdyti, mat daugiabučiuose padaugėjus gyventojų labiau dėvisi namas, dar labiau stinga automobilių stovėjimo vietų, todėl jais užkišami aplinkiniai kiemai. Vietoje vieno sanitarinio mazgo bute įrengiami keturi. O blogiausia, anot vyro, jei visų keturių butų gyventojai rūko.
Skelbimų portaluose išties galima rasti informacijos apie parduodamus butus, kuriuose, kaip teigiama, gyvena ir daugiau žmonių. Dažniausiai butus „pagerina“ patys gyventojai, nė nepasirūpinę jokiais leidimais.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas portalui lrytas.lt komentavo girdėjęs apie panašius butų dalijimus.
Ar tą įmanoma padaryti, priklauso nuo suplanavimo: ar yra koridorius, kaip bus sprendžiama nuotekų ir geriamojo vandens problema. Radiatoriai visuose kambariuose paprastai būna, kambario durys nesunkiai pakeičiamos į lauko duris. Koridorius įprastai lieka bendras, dalis jo gali būti atskirta, kartais ten įrengiamas sanitarinis mazgas.
Keturių kambarių buto iki 1995 metų statybos daugiabutyje nuoma, pavyzdžiui, sostinės Justiniškėse galėtų kainuoti apie 450 eurų. Pašilaičių, Fabijoniškių mikrorajonuose – apie 500 eurų. Tokius butus pavertus keliais vieno kambario butais, vieno jo nuomos kaina siektų maždaug 250 eurų. Taigi, iš esmės galutinė suma padvigubėtų.
Tokioms schemoms populiariausi pigesni, seno suplanavimo daugiabučiai, kuriuose atskirti butus pakankamai nesunku.
Naujesnės statybos daugiabučiuose didesnės svetainės, mažesnio ploto kambariai, taigi, darbo daugiau, bet, neabejoja pašnekovas, jei pavyktų butą įsigyti už mažesnę kainą, tikrai atsirastų, kas tokio projekto imtųsi.
Privalumų randa nesunkiai
„Nuomos sutartyje, jei tokia sudaroma, parašyta, kad nuomininkas nuomojasi patalpos, kurios unikalus numeris, patalpą, kuri plane pažymėta, pavyzdžiui, 1.1. Pagal seną kadastrinę bylą – tai, pavyzdžiui, virtuvė. Galbūt tokie butai gali būti parduodami mažomis dalimis, tačiau tuomet, paprastai, parduodama viena ketvirtoji buto dalis su naudojimosi tvarka. Įstatymiškai atskiri butai neįteisinami, norint tą padaryti, būtų sudėtingiau“, – kalbėjo specialistas.
Anot pašnekovo, ekonominė logika tokia, kad vietoje 500 nuomotojas gauna 1000 eurų. Taip, įdedama darbo perdarant patalpas, bet iš esmės, kad gautum 500 eurų butas turėtų kainuoti maždaug 100 tūkst. eurų. Jei nuomotojas neišleidžia 100 tūkst., jis jau išlošia.
Žinoma, tokį perdarytą būstą parduoti nebūtų paprasta, nes ne kiekvienas norėtų sugadinto buto, bet nuomai variantas patrauklus, mat nuomos kaina sąlyginai nedidelė. Žmonės, kurie negali nuomotis brangaus buto, ne iš gero gyvenimo nuomojasi tokius būstus. Yra ir tokių, kuriems reikia vieno kambario tik pernakvoti.
Jei daugiabučio laiptinėje trys-keturi butai, vadinasi, gyvena trys ar keturios šeimos. Vieną butą padalijus į kelis mažesnius, apsigyventų dar trys ar keturios. „Jei kažkas naudojosi sklypu priešais namą, prasidėjus statyboms tokio žmogaus lūkestis pažeistas nebus, nes sklypas kažkam priklauso, yra planavimo dokumentai, leidžiantys statyti.
Butą padalijus į keletą, teisėti lūkesčiai iš tiesų gali būti pažeisti. Kita vertus, jeigu devynių aukštų daugiabutyje, kuriame kiekvienoje laiptinėje po keturis butus, vietoje 36 šeimų apsigyventų 40 šeimų, tragedijos nebūtų.
Pastačius daugiabutį, keturi kambariai nebuvo skiriami vienišiems asmenims, o šeimoms, taigi tikėtina ir anksčiau ten gyveno daugiau žmonių. Į kambarius paprastai nesikelia tėvai ir vaikai, o vienas ar du žmonės. Teigiant, kad pastatai nusidėvi labiau, perspaudžiama, bet automobilių statymo problema opi. O iš esmės tokia schema nėra naujiena, ji žinoma jau ne vienerius metus“, – replikavo T. Sovijus Kvainickas.
Advokatas Evaldas Klimas komentavo, jog praktikoje butą padalijus į kelis mažesnius ir toliau lieka vienas turtinis vienetas. Tiesiog atliekamas paprastasis patalpos remontas.
„Kuo daugiau šeimų gyvena viename bute, tuo namo infrastruktūrai, tikėtina, tenka didesnė apkrova, ir tai kelia gyventojų pasipiktinimą. Išeitis – spartesnė būstų, atitinkančių rinkos poreikį, plėtra. Jei būtų patenkinti rinkos poreikiai, nereikėtų improvizacijų realizuotuose projektuose, įskaitant ir nuo seno stovinčius daugiabučius“, – kalbėjo advokatas.
Vilniaus savivaldybės portalui lrytas.lt atsiųstume komentare teigiama, jog paprastai niekas netikrina, kas padaryta bute, statytojas užpildo deklaraciją ir registruoja Registrų centre. Ar patalpos naudojamos pagal paskirtį Statinių naudojimo priežiūros poskyris įprastai tikrina gavęs skundą.
