Tiesiant naująjį tiltą iš Karaliaus Mindaugo prospekto į Nemuno salą nuspręsta pertvarkyti ir toje vietoje po prospektu esančią seną pėsčiųjų perėją.
Šį darbą Kauno savivaldybė patikėjo įmonei „Kauno planas“, ir projekto pasiūlymai neseniai buvo pristatyti visuomenei.
Kauniečiai šiuo pristatymu beveik nesidomėjo ir prieštaravimų dėl projekto idėjų neturėjo.
Tačiau savo nuomonę apie būsimą tunelį pareiškė vienas naujojo tilto projekto autorių architektas Petras Išora.
Tunelis bus šviesesnis
Požeminės perėjos po Karaliaus Mindaugo prospektu ties Nemuno gatve projektinių pasiūlymų autorė architektė Eglė Šalnė pasakojo, jog numatyta, kad įėjimas į tunelį šiek tiek pasikeis. Dabar į jį galima patekti iš dviejų pusių – iš arčiau Puodžių ir arčiau Nemuno gatvių. Po tunelio rekonstrukcijos liks pastarasis įėjimas.
Pačioje požeminėje perėjoje bus sudėtas naujas grindinys, perdažytos sienos ir lubos, įrengtas naujas apšvietimas. Jos viduje architektė siūlo įrengti ir kavinę bei viešuosius tualetus.
Daugiausia pokyčių bus išėjus iš perėjos prie Nemuno. Miestiečiai ir Kauno svečiai iš karto pateks į aikštelę, nuo kurios bus galima nusileisti į Nemuno krantinę, eiti ant naujojo dabar statomo tilto ar užlipti iki Karaliaus Mindaugo prospekto.
Ir perėjos prieigos, ir jos vidus bus pritaikyti pėstiesiems, dviratininkams, neįgaliesiems.
Privalumas – gražus vaizdas
Architektė mano, kad didžiausias šios vietovės privalumas – puikus vaizdas į Nemuno salą, todėl jį norėta išnaudoti.
Projekte numatyta, kad išlindus iš tunelio suformuotoje aikštėje bus įrengti amfiteatro tipo laiptai, ant kurių žmonės galės ir pasėdėti. Tam ant pakopų bus įrengti mediniai suolai be atlošų.
Taip pat norima įkurti smagų akcentą – saugią vertikalią sraigtinę čiuožyklą, skirtą vaikų pramogoms.
E.Šalnė sakė, kad bus naudojamos aplinkos poveikiui atsparios medžiagos – hidrobetonas, impregnuota mediena. Kad erdvė neatrodytų labai atšiauri, krantinės šlaitai bus žali, prie perėjos numatyta pasodinti gėlių ir įvairių augalų.
Apgalvota ir tai, kas būtų daroma, jei Nemune kiltų potvynis.
„Tai labai mažai tikėtina, bet jeigu taip nutiktų, siūlome įrengti laikinas užtvaras. Jos gali būti iš metalo, medienos. Kurį laiką perėja nebūtų galima naudotis“, – pasakojo architektė.
Kadangi požeminė perėja yra greta tarpukariu pastatytų Ugniagesių rūmų, savo projektą architektė pakrikštijo Gaisrininkų tuneliu.
„Manau, kad kiekviena požeminė perėja turėtų įgauti savo veidą. Ši galėtų būti siejama su ugniagesiais“, – kalbėjo E.Šalnė.
Norėtų aptarti detales
Visuomenei pristatant tunelio atnaujinimo projektinius pasiūlymus jais susidomėjo tik du kauniečiai. Vienas jų teiravosi, ar ne geriau būtų įrengti antžeminę perėją, o ne atnaujinti požeminę.
„Manau, kad moderni, šviesi ir saugi požeminė perėja šioje vietoje yra geresnis sprendimas.
Antžeminė perėja yra visai netoli, ties Maironio gatve, bet prie jos reikia ilgai laukti, kol užsidega reikiamas šviesoforo signalas. Požemine perėja ir pėstiesiems, ir dviratininkams naudotis bus patogiau“, – aiškino architektė.
Daugiau pastabų nei Kauno architektai, nei gyventojai neturėjo.
Vis dėlto naująjį tiltą į Nemuno salą projektavusios vilniečių architektų komandos KILD narys P.Išora tam tikrų pastabų dėl projekto pažėrė.
„Kai projektavome naujus tiltus į Nemuno salą ir iš jos link Žemosios Fredos, kuris bus statomas vėliau, galvojome ir apie jų aplinką. Tada pasiūlėme, kad požeminę perėją reikia atnaujinti, ją padaryti patrauklią, atsukti į upę ir išnaudoti jos vaizdą“, – pasakojo architektas.
Vėliau sukurti konkrečius šios perėjos atnaujinimo projektinius pasiūlymus buvo patikėta savivaldybės įmonei „Kauno planas“. P.Išora sakė, jog yra patenkintas, kad kauniečiai įsiklausė į jo ir kolegų pasiūlymus.
„Vis dėlto manau, kad „Kauno plano“ atstovai su mumis galėjo pasitarti. Pavyzdžiui, manau, kad perėjos atnaujinimo projektui stinga stilistinio vieningumo su tiltu. Būtų gerai aptarti, kaip apipavidalinti perėjos arką, kuri bus atgręžta į tiltą, galėtume aptarti ir kokius šviestuvus, turėklus naudoti. Kadangi buvo pristatyti tik projektiniai pasiūlymai, tai padaryti dar ne vėlu ir mes mielai pasakytume savo nuomonę“, – kalbėjo P.Išora.
Architektė E.Šalnė sakė, kad atidžiai išstudijavo vilniečių kolegų idėjas ir ateityje ketina su jais tartis, kokias detales naudoti perėjoje, kad atsirastų stilistinis ryšys su tiltu.
Ateityje tunelį būtų galima ir praplatinti
Aloyzas Pakalniškis
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas
„Dabar požeminė pėsčiųjų perėja Karaliaus Mindaugo prospekte ties Nemuno gatve yra 3 metrų pločio. Ateityje judėjimas ja bus kur kas didesnis, todėl, jei reikės, techninės galimybės ją praplatinti iki 8 metrų yra.
Kadangi projektiniams pasiūlymams priekaištų visuomenė neturėjo, techninį projektą planuojama parengti šiais metais, o perėjos atnaujinimo darbus pradėti kitais metais.
Projekto parengimas kainavo 20 tūkstančių eurų.
Ši perėja buvo įrengta 1976 metais.“
