Nuo suskilinėjusio, karvių mėšlu apdrabstyto lėktuvų kilimo tako iki aeroklubo, kurio teritorijoje yra ne tik ultralengviesiems lėktuvams skirti trys angarai, bet ir sraigtasparniams skirta aikštelė, techninės priežiūros stotys.
Kurdamas aerodromą laukuose 13 kilometrų nuo Molėtų 54 metų A.Raupelis sakė, kad taip vieną po kitos įgyvendina vaikystės svajones. Mat kai kiti berniukai žaisdavo su automobiliukais, jis – su lėktuvėliais.
Ketino sumokėti daugiau
Dabar nekilnojamojo turto nuoma besiverčiantis A.Raupelis – ne tik ultralengvojo lėktuvo „Bristell“, bet ir amerikietiško sraigtasparnio „Schweizer 300“ savininkas.
A.Raupelis su šypsena prisiminė, kaip būdamas trisdešimtmetis įsigijo buvusio Bijutiškio tarybinio ūkio aerodromą, kurį taip net sunku buvo pavadinti.
Atėjęs į ūkio kontorą derėtis dėl pirkinio A.Raupelis pajuto įtampą. Pardavėjas be užuolankų pareiškė: „Siūlyk kainą.“
„Pasakiau, kad geriausiu atveju duosiu 3 tūkstančius litų, nors manėme, kad aerodromas gali kainuoti ir 20–30 tūkstančių litų“, – prisiminė A.Raupelis.
Pardavėjas paprieštaravo: „Ne, ne, mažiausiai 4 tūkstančiai litų.“ Taip už kiek daugiau nei dabartiniais pinigais tūkstantį eurų verslininkas įsigijo aerodromo nuomos teisę.
Aerodromas, iš kurio kadaise An-2 lėktuvai kildavo tręšti laukų, atrodė apgailėtinai. Iš jo buvo likęs tik suskilinėjęs kilimo ir tūpimo takas, ūkinio angaro griuvėsiai ir išdžiūvęs priešgaisrinis vandens telkinys.
Įkūrė skraidymo mokyklą
Šeimininkauti aerodrome A.Raupelis pradėjo tvarkydamas 650 metrų kilimo ir tūpimo taką. Jau vien tam prireikė daug darbo ir investicijų.
Pradėjus kilti ultralengviesiems lėktuvams atsirado būtinybė įrengti aviacinius angarus orlaiviams saugoti ir prižiūrėti. Ėmus intensyviau eksploatuoti aerodromą reikėjo įrengti ir administracinį pastatą pilotų susirinkimams, instruktažams, skrydžių aptarimams ir poilsiui.
Mat verslininkas nusprendė paslaugas siūlyti ir kitiems aviacijos entuziastams.
O prieš metus aerodrome pradėjo veikti skraidymo ultralengvaisiais orlaiviais mokykla.
Svarbiausia yra laisvė
Kas tie žmonės, kurie į Molėtų apylinkes atvyksta paskraidyti ultralengvaisiais lėktuvais, ar jie yra jų savininkai?
Anot A.Raupelio, tai yra vidutines pajamas gaunantys žmonės, tikrai ne turtuoliai, nors čia pat pridūrė, kad geras lėktuvas kainuoja apie 50 tūkst. eurų, dar 4–5 tūkst. eurų kiekvienais metais reikia skirti jam išlaikyti.
Kai pirko aerodromą, tokių privačių objektų Lietuvoje buvo vos du. Dabar privačių ir valstybinių aerodromų turime per 30.
Anot A.Raupelio, Lietuvoje aerodromų yra daugiau nei kaimynų valstybėse, bet aviacija rūpinasi tik entuziastai, jai plėtoti neskiriama Europos Sąjungos paramos.
Nors didžiųjų lėktuvų pilotai pašaipiai atsiliepia apie ultralengvuosius lėktuvus, A.Raupeliui svarbiausia laisvė: „Tai yra ultralengvojo lėktuvo privalumas. Juo gali skristi kur nori, ne taip kaip didžiuoju, kuris privalo turėti maršrutą.“
Vaikui įsiminė filmas
A.Raupelis dar vaikystėje susidomėjo aviamodeliavimu. „Mama pasakojo, kad pasiimdavau šaukštą ir burgzdavau vaizduodamas lėktuvą“, – juokėsi verslininkas.
Jis taip pat prisiminė, kaip buvusio kino teatro „Lietuva“ salėje pirmoje eilėje žiūrėjo filmą, kuriame buvo pasakojama, kaip po aviakatastrofos buvo ieškoma lobio.
Filme buvo autentiški kadrai, filmuoti iš sraigtasparnio. „Nors buvau vaikas, kaip šiandien prisimenu, kad tada nusistebėjau: Amerikoje kažkas turi nuosavą sraigtasparnį. Va čia tai geras“, – pasakojo dabar pats sraigtasparnį turintis vilnietis.
Tiesa, prieš tai, būdamas trisdešimties, jis įsigijo ir pilotažinį lėktuvą Jak-52.
