Bendrovės pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas pastebi, kad naujakuriai domisi teritorijos plėtra, ypač jei netoliese mato neužstatytų plotų ar apleistų statinių, tačiau tai daro ne visi, o ir gauta informacija ne visada įvertinama tinkamai. Būsto pirkėjai turėtų visuomet pasidomėti daugiabučio aplinka ir kokia plėtra kvartale ar rajone planuojama tiek artimiausiu metu, tiek vėliau.
„Pasitaiko atvejų, kai bendrajame miesto plane pamatę, kad šalia jų namų planuojamas judrus kelias ar didelis komercinės paskirties pastatas, gyventojai tokios informacijos nevertina rimtai.
Galvoja, kad kelias bus nutiestas negreitai, o komercinės paskirties pastatas, apskritai, neiškils, tačiau kai darbai prasideda, kyla šurmulys“, – sako M. Chmieliauskas. – NT vystytojams nėra prievolės informuoti pirkėjų apie gretimų sklypų užstatymą, tačiau dažniausiai stengiamasi suteikti maksimaliai informacijos klientams apie tai, kas planuojama šalia jų naujųjų namų.
Deja, ne visada tai yra įmanoma – patys NT vystytojai gali nežinoti, kokie yra gretimo sklypo planai, ypač jei tai yra valstybinė žemė.
Ką rodo miesto planas ir kaip jį skaityti
Renkantis naują būstą, šalia esančių žemės sklypų planuojamą užstatymą ar ateityje numatytą kelių infrastruktūros plėtrą galima pasitikrinti viešai prieinamuose šaltiniuose. Pavyzdžiui, sostinės gyventojai miesto bendrąjį planą gali pažiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje arba interneto svetainėje www.atviras.vplanas.lt. Vertinant miesto erdves, svarbu suprasti, koks jose yra galimas namų tankumas, aukštingumas ir kokia yra sklypų paskirtis.
„Bendrajame miesto plane teritorijų užstatymo intensyvumas žymimas nuo šviesiai geltonos iki tamsiai rudos spalvos. Pavyzdžiui, Vilniaus centras yra tamsiai rudos spalvos, vadinasi, ten yra numatytas tankiausias užstatymas. Jei perkant naują būstą miesto centre šalia daugiabučio dabar yra tuščias sklypas, labai tikėtina, kad jame po kiek laiko atsiras pastatas pagal numatytą teritorijos naudojimo tipą“, – aiškina M. Chmieliauskas.
Žalios spalvos atspalviais bendrajame plane žymimi intensyviai naudojami želdynai, miškingų teritorijų zonos bei valstybiniai miškai – šiuose sklypuose statyba nėra leidžiama, jie skirti rekreacijai, tad šias teritorijas galima vadinti saugiomis. Raudona spalva pažymėtose komercinėse ir paslaugų zonose statomos parduotuvės, prekybos centrai, oranžine spalva – visuomenės poreikiams skirti pastatai, pavyzdžiui, švietimo įstaigos ir ligoninės. Bendrajame miesto plane yra numatytas ir maksimalus galimas pastatų aukštingumas bei užstatymo plotas, leidžiamas konkrečioje teritorijoje.
„Žvelgiant į šiuos parametrus, galima įvertinti, kokio dydžio ir paskirties gretimame sklype gali išdygti pastatas ir ar jis užstos vaizdą pro langą. Visgi, kiekvieno Lietuvos miesto bendrasis planas turi savo galiojimo terminą – paprastai 10–15 metų. Planą atnaujinus gali būti numatyta kiek kitokia miesto plėtros vizija.
Pavyzdžiui, jei miesto centre dabar stovi gamykla, po kiek laiko ji gali būti konvertuojama į gyvenamąjį ar visuomeninį pastatą, nes galbūt yra vizija, kad miesto centras turi būti skirtas žmonėms, o ne pramonei. Bet kokiu atveju, miesto bendrasis planas yra aukščiausias dokumentas, kuriuo vadovaujantis rengiami detalieji sklypų planai – jie negali prieštarauti miesto plėtros vizijai“, – tvirtina „Realco“ atstovas.
Taip pat NT plėtotojams taikomas reikalavimas viešinti projektus. Su projektiniais pasiūlymais – rengiamais ir patvirtintais detaliaisiais planais – galima susipažinti savivaldybės internetiniame puslapyje. Vilniečiai taip pat gali apsilankyti svetainėje www.3d.vilnius.lt, kurioje pateikiamas projektų trimatis vaizdas.
Dronai padeda pamatyti realų vaizdą
Geriau suprasti teritoriją padeda ir NT projektų vystytojų kuriamos vizualizacijos. Jos ypač pasitarnauja, kai pirkėjas renkasi būstą dar nepradėtame ar nebaigtame statyti name.
„Pirkėjams aktyviai perkant būstus iš brėžinių, NT vystytojai stengiasi kuo tiksliau ir išsamiau pateikti projekto viziją. Dažnai į vizualizacijas perkeliamas ne tik namas, kiemas, bet ir juos supanti aplinka. Be to, pasikeitė ir vizualizacijų „mados“. Jei anksčiau vizualizacijose buvo stengiamas pateikti kuo gražesnį, nudailintą vaizdą, eliminuoti nepatrauklias vietas, tai šiandien stengiamasi kuo tiksliau atvaizduoti realų vaizdą. Tam vystytojai pasitelkia dronus, kurie iš oro užfiksuoja teritoriją, o vėliau joje yra įkomponuojamas būsimas projektas“, – pasakoja „Realco“ pardavimų direktorius.
Dronas padeda informuoti pirkėjus ir apie tai, kokio vaizdo pro langus šie gali tikėtis. Skirtinguose namo aukštuose padarytos nuotraukos leidžia pirkėjams pasitikrinti, kokia miesto panorama atsivers pro naujo būsto langus.
„Renkantis būstą, vertėtų kruopščiai ir atidžiai išsianalizuoti projekto vystytojo pateiktas vizualizacijas – jos gali daug papasakoti ne tik apie būsimus namus, bet ir aplinką“, – pataria M. Chmieliauskas.
Būstus renkasi neskubėdami
Būsto paieškos platformos „CityNow“ įkūrėjas Vilius Visockas taip pat pastebi, kad vis daugiau NT pirkėjų ieško informacijos apie planuojamus NT projektus.
„Lyginant šių metų pirmąjį ketvirtį su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, mūsų lankytojų srautas išaugo tris kartus. Tai atspindi NT rinkos suaktyvėjimą – vien balandžio mėnesį naujų butų pardavimai Vilniuje buvo apie 10 kartų didesni nei ankstesnių metų balandį“, – teigia V. Visockas ir pastebi, kad prie didesnio lankytojų aktyvumo prisideda ne tik naujų NT projektų pasiūla, sezoniškumas, bet ir pirkėjų įpročiai – Lietuvos gyventojai dažniausiai naują būstą renkasi neskubėdami, paieškoms skirdami iki vienerių metų.
„Šiuo metu, dėl didesnio informacijos prieinamumo ir sklaidos, susipažinimas su NT rinka vyksta ilgiau. Kita vertus, laikas nuo buto rezervavimo iki jo pirkimo yra sutrumpėjęs –išsirinkus konkretų būstą, sprendimas jį pirkti yra priimamas greičiau. Viena vertus, tam įtakos daro stipriai sumažėjusi naujų būstų pasiūla, kita vertus, tikimės, kad būsto pirkėjai būna padarę namų darbus ir išsigryninę savo poreikius“, – komentuoja V. Visockas.
Remiantis platformos „CityNow“ duomenimis, NT pirkėjai šalia namų esančią ar planuojamą infrastruktūrą vertina pagal savo poreikius: jauniems pirkėjams aktualu sveikatingumo paslaugos ir sporto klubai, šeimoms su vaikais – mokyklos ir darželiai, vyresniems aktuali rami aplinka ir lengvai pasiekiamos vaistinės bei gydymo įstaigos. Populiarėjant kurjerių paslaugoms, mažiau aktualios tapo šalia namų esančios parduotuvės, kavinės ir restoranai.
